1 "Pasižadėjau niekada geisdamas nežiūrėti į mergaitę.2 Kokia yra man Dievo skirta dalia? Ką paveldėsiu iš aukštybių nuo Visagalio?3 Ar žlugimas neskirtas nedorėliui ir pasmerkimas piktadariui?4 Jis juk mato visus mano kelius ir skaičiuoja mano žingsnius.5 Ar aš kada vaikščiojau tuštybėje ir ar mano koja skubėjo į apgaulę?6 Tegul pasveria mane teisingomis svarstyklėmis ir Dievas žinos mano nekaltumą.7 Jei mano žingsnis nukrypo nuo kelio, jei mano širdis sekė paskui akis, jei mano rankos nešvarios,8 tada, ką pasėsiu, tegul naudoja kiti ir mano palikuonys tebūna išrauti su šaknimis.9 Jei mano širdis geidė moters ir jei tykojau prie savo artimo durų,10 tai mano žmona tegul mala kitam ir kitas tegul pasilenkia virš jos.11 Tai begėdiškas nusikaltimas, kuris turi būti baudžiamas teismo;12 tai ugnis, naikinanti viską, kuri išrautų visas mano gėrybes.13 Jei aš nepaisiau savo tarno ar tarnaitės teisių, kai jie ginčijosi su manimi,14 tai ką darysiu, kai Dievas pakils? Ką Jam atsakysiu, kai Jis aplankys mane?15 Ar ne Tas, kuris padarė mane įsčiose, padarė ir juos? Ar ne vienas sutvėrė mus įsčiose?16 Ar aš neišpildžiau beturčio noro ir našlės prašymo?17 Ar aš vienas valgiau ir nedaviau našlaičiui?18 Nuo savo jaunystės aš auginau jį ir nuo savo gimimo padėdavau našlėms.19 Ar aš elgetai nedaviau drabužio ir beturčiui kuo apsikloti?20 Ar jis nelinkėjo man laimės, susišildęs mano avių vilnomis?21 Jei pakėliau ranką prieš našlaitį, matydamas vartuose man pritariančius,22 tai tegul mano petys išnyra ir ranka tebūna sulaužyta.23 Dievo bausmės aš bijojau ir Jo didybės akivaizdoje negalėčiau pakelti.24 Ar pasitikėjau auksu ir sakiau grynam auksui: ‘Tu mano viltis’?25 Ar džiaugiausi dideliais turtais, mano rankų sukauptais?26 Ar man žvelgiant į šviečiančią saulę ir į keliaujantį mėnulį,27 mano širdis buvo slapta suvedžiota, ar aš bučiavau savo ranką?28 Tai būtų nusikaltimas, už kurį reikėtų bausti teisme, nes būčiau išsigynęs Dievo, kuris yra aukštybėse.29 Ar aš džiaugiausi manęs nekenčiančio nelaime ir nesėkme?30 Aš neleidau savo lūpoms nusidėti, nelinkėjau prakeikimo jo sielai.31 Mano palapinės vyrai sakė: ‘Ar yra tokių, kurie būtų nepasisotinę jo maistu?’32 Gatvėje nenakvojo joks ateivis; keleiviui aš atidarydavau duris.33 Aš nedangsčiau savo nuodėmių kaip Adomas ir neslėpiau savo kalčių;34 nebijojau minios, artimųjų panieka nebaugino manęs, nesėdėjau savo namuose ir netylėjau.35 O kad nors kas išklausytų mane! Štai mano parašas. Visagalis teatsako man, mano priešas teparašo knygą.36 Tikrai ją ant pečių užsidėčiau arba kaip karūną ant savo galvos.37 Aš skelbčiau Jam apie kiekvieną savo žingsnį, kaip kunigaikštis prie Jo ateičiau.38 Jei mano žemė šaukia prieš mane ir jos vagos skundžiasi,39 jei valgiau jos derlių neapmokėjęs ir jos darbininkams apsunkinau gyvenimą,40 tai kviečių vietoje tegul auga erškėčiai, o miežių vietojepiktžolės". Taip Jobas baigė savo kalbą.
2 Minkä osan antaisi silloin Jumala ylhäältä, minkä perintöosan Kaikkivaltias korkeudesta?3 Tuleehan väärälle turmio ja onnettomuus väärintekijöille.4 Eikö hän näkisi minun teitäni ja laskisi kaikkia minun askeleitani?5 Jos minä ikinä valheessa vaelsin, jos jalkani kiiruhti petokseen,6 punnitkoon minut Jumala oikealla vaa'alla, ja hän on huomaava minun nuhteettomuuteni.7 Jos minun askeleeni poikkesivat tieltä ja minun sydämeni seurasi silmiäni tahi tahra tarttui minun käsiini,8 niin syököön toinen, mitä minä kylvän, ja minun vesani revittäköön juurinensa.9 Jos minun sydämeni hullaantui toisen vaimoon ja minä väijyin lähimmäiseni ovella,10 niin jauhakoon oma vaimoni vieraalle, ja halailkoot häntä muut;11 sillä se olisi ollut ilkityö ja raskaasti rangaistava rikos,12 tuli, joka kuluttaisi manalaan saakka ja hävittäisi kaiken saatuni.13 Jos minä pidin halpana palvelijani ja palvelijattareni oikeuden, kun heillä oli riita minun kanssani,14 niin mitä minä tekisin, jos Jumala nousisi, ja mitä vastaisin hänelle, jos hän kävisi tutkimaan?15 Eikö sama, joka äidin kohdussa loi minut, luonut häntäkin, eikö sama meitä äidin sydämen alla valmistanut?16 Olenko minä kieltänyt vaivaisilta heidän toivomuksensa ja saattanut lesken silmät sammumaan?17 Olenko syönyt leipäpalani yksinäni, orvonkin saamatta syödä siitä?18 En, vaan nuoruudestani saakka minä kasvatin häntä niinkuin oma isä ja äitini kohdusta asti minä holhosin häntä.19 Jos minä näin menehtyväisen vaatteetonna ja köyhän verhoa vailla,20 jos hänen lanteensa eivät minua siunanneet eikä hän saanut lämmitellä minun karitsaini villoilla,21 jos minä puin nyrkkiä orvolle, kun näin puoltani pidettävän portissa,22 niin irtautukoon olkapääni hartiastani, ja murtukoon käsivarteni sijoiltansa.23 Sillä silloin olisi minun peljättävä turmiota Jumalalta, enkä kestäisi hänen valtasuuruutensa edessä.24 Jos minä panin uskallukseni kultaan ja sanoin hienolle kullalle: 'Sinä olet minun turvani',25 jos iloitsin siitä, että rikkauteni oli suuri ja että käteni oli saanut paljon hankituksi,26 jos katsellessani aurinkoa, kuinka se loisti, ja kuuta, joka ylhänä vaelsi,27 sydämeni antautui salaa vieteltäväksi ja käteni niille suudelmia heitti,28 niin olisi sekin raskaasti rangaistava rikos, sillä minä olisin kieltänyt korkeuden Jumalan.29 Olenko iloinnut vihamieheni vahingosta, riemusta hykähtänyt, kun häntä onnettomuus kohtasi?30 En ole sallinut suuni syntiä tehdä, kiroten vaatia hänen henkeänsä.31 Eikö täydy minun talonväkeni myöntää, että kukin on saanut lihaa yllin kyllin?32 Muukalaisen ei tarvinnut yötä ulkona viettää; minä pidin oveni auki tielle päin.33 Olenko ihmisten tavoin peitellyt rikkomuksiani, kätkenyt poveeni pahat tekoni,34 säikkyen suurta joukkoa ja kaiken heimon ylenkatsetta peljäten, niin että pysyin hiljaa, ovestani ulkonematta?35 Oi, jospa joku kuuntelisi minua! Katso, tuossa on puumerkkini! Kaikkivaltias vastatkoon minulle! Jospa saisin riitapuoleni kirjoittamaan syytekirjan!36 Totisesti, olkapäälläni sitä kantaisin, sitoisin sen päähäni seppeleeksi.37 Tekisin hänelle tilin kaikista askeleistani ja astuisin hänen eteensä niinkuin ruhtinas.38 Jos peltoni huusi minua vastaan ja sen vaot kaikki itkivät,39 jos kulutin sen voiman maksamatta ja saatoin sen haltijat huokaamaan,