1 Why standest thou afar off, O Jehovah?

Why hidest thou thyself in times of trouble?

2 In the pride of the wicked the poor is hotly pursued;

Let them be taken in the devices that they have conceived.

3 For the wicked boasteth of his heart’s desire,

And the covetous renounceth, yea, contemneth Jehovah.

4 The wicked, in the pride of his countenance, saith, He will not require it.

All his thoughts are, There is no God.

5 His ways are firm at all times;

Thy judgments are far above out of his sight:

As for all his adversaries, he puffeth at them.

6 He saith in his heart, I shall not be moved;

To all generations I shall not be in adversity.

7 His mouth is full of cursing and deceit and oppression:

Under his tongue is mischief and iniquity.

8 He sitteth in the lurking-places of the villages;

In the secret places doth he murder the innocent;

His eyes are privily set against the helpless.

9 He lurketh in secret as a lion in his covert;

He lieth in wait to catch the poor:

He doth catch the poor, when he draweth him in his net.

10 He croucheth, he boweth down,

And the helpless fall by his strong ones.

11 He saith in his heart: God hath forgotten;

He hideth his face, he will never see it.

12 Arise, O Jehovah; O God, lift up thy hand:

Forget not the poor.

13 Wherefore doth the wicked contemn God,

And say in his heart, Thou wilt not require it?

14 Thou hast seen it; for thou beholdest mischief and spite, to requite it with thy hand:

The helpless committeth himself unto thee;

Thou hast been the helper of the fatherless.

15 Break thou the arm of the wicked;

And as for the evil man, seek out his wickedness till thou find none.

16 Jehovah is King for ever and ever:

The nations are perished out of his land.

17 Jehovah, thou hast heard the desire of the meek:

Thou wilt prepare their heart, thou wilt cause thine ear to hear;

18 To judge the fatherless and the oppressed,

That man who is of the earth may be terrible no more.

1 Viešpatie, kodėl stovi toli, kodėl nelaimės metu slepiesi?

2 Bedievis didžiuojasi ir persekioja vargšą; tepakliūna jie į pinkles, savo sumanytas.

3 Nedorėlis giriasi savo širdies pageidimais, gobšuolis didžiuojasi ir niekina Viešpatį.

4 Nedorėlis išdidžiu veidu neieško Dievo, nėra Dievo jo mintyse.

5 Jam viskas sekasi, per toli nuo jo Tavo sprendimai, jis visus savo priešus niekais laiko.

6 Jis tarė savo širdyje: "Niekas manęs nepajudins, niekada manęs neištiks nelaimė".

7 Jo burna pilna keiksmų, smurto, apgaulės; po jo liežuviu­nelaimė ir tuštybė.

8 Tyko prie kelio kur įlindęs, iš pasalų nekaltąjį žudo. Jis seka akimis varguolį,

9 tūno pasislėpęs kaip liūtas tankynėje, vargšą kėsinasi sugauti; jis sugauna vargšą ir įtraukia į savo tinklą.

10 Pasilenkia, atsigula, vargšai krinta į jo galingus nagus.

11 Jis tarė savo širdyje: "Dievas pamiršo, Jis nusigręžė, nieko nematys".

12 Viešpatie, pakilk, Dieve, pakelk savo ranką, neužmiršk vargdienių!

13 Ko gi nedorėlis prieš Dievą burnoja? Jis tarė savo širdyje: "Tu nepareikalausi".

14 Tu matai tai, nes žiūri į vargą ir skausmą, kad atlygintum savo ranka. Vargšas atsiduoda Tau, Tu esi našlaičių globėjas.

15 Sulaužyk ranką bedieviui ir nedorėliui atlygink už jo nedorumą, kol neliks iš jo nieko.

16 Viešpats yra Karalius per amžių amžius, iš Jo žemės pagonys išnyks.

17 Nuolankiųjų troškimą Tu girdi, sustiprini jų širdis, atkreipi savo ausį,

18 kad gintum našlaičio ir prispaustojo teises, kad žemės žmogus daugiau nebesiautėtų.