1 O Jehovah, thou God to whom vengeance belongeth,
Thou God to whom vengeance belongeth, shine forth.
2 Lift up thyself, thou judge of the earth:
Render to the proud their desert.
3 Jehovah, how long shall the wicked,
How long shall the wicked triumph?
4 They prate, they speak arrogantly:
All the workers of iniquity boast themselves.
5 They break in pieces thy people, O Jehovah,
And afflict thy heritage.
6 They slay the widow and the sojourner,
And murder the fatherless.
7 And they say, Jehovah will not see,
Neither will the God of Jacob consider.
8 Consider, ye brutish among the people;
And ye fools, when will ye be wise?
9 He that planted the ear, shall he not hear?
He that formed the eye, shall he not see?
10 He that chastiseth the nations, shall not he correct,
Even he that teacheth man knowledge?
11 Jehovah knoweth the thoughts of man,
That they are vanity.
12 Blessed is the man whom thou chastenest, O Jehovah,
And teachest out of thy law;
13 That thou mayest give him rest from the days of adversity,
Until the pit be digged for the wicked.
14 For Jehovah will not cast off his people,
Neither will he forsake his inheritance.
15 For judgment shall return unto righteousness;
And all the upright in heart shall follow it.
16 Who will rise up for me against the evil-doers?
Who will stand up for me against the workers of iniquity?
17 Unless Jehovah had been my help,
My soul had soon dwelt in silence.
18 When I said, My foot slippeth;
Thy lovingkindness, O Jehovah, held me up.
19 In the multitude of my thoughts within me Thy comforts delight my soul.
20 Shall the throne of wickedness have fellowship with thee,
Which frameth mischief by statute?
21 They gather themselves together against the soul of the righteous,
And condemn the innocent blood.
22 But Jehovah hath been my high tower,
And my God the rock of my refuge.
23 And he hath brought upon them their own iniquity,
And will cut them off in their own wickedness;
Jehovah our God will cut them off.
1 Viešpatie Dieve, kuris atkeršiji, Dieve, kuris atkeršiji, pasirodyk!
2 Kelkis, pasaulio Teisėjau, atlygink išdidiesiems, ką jie nusipelnė!
3 Viešpatie, ar ilgai dar nedorėliai džiūgaus?
4 Ar ilgai kalbės įžūliai ir didžiuosis visi piktadariai?
5 Viešpatie, jie trypia Tavo tautą, spaudžia Tavo paveldą.
6 Jie užmuša našlę ir ateivį, žudo našlaičius.
7 Jie sako: "Viešpats nemato, Jokūbo Dievas nepastebi".
8 Susipraskite, tautos neišmanėliai! Jūs kvailiai, kada išminties įgysite?
9 Nejaugi Tas, kuris padarė ausį, negirdėtų, ir Tas, kuris sukūrė akį, nematytų?
10 Argi Tas, kuris auklėja tautas ir moko žmones išminties, nesudraustų?
11 Viešpats žino žmonių mintis, kad jos yra tuščios.
12 Palaimintas žmogus, Viešpatie, kurį Tu auklėji ir savo įstatymo mokai;
13 ramybę jam teiki nelaimių dienomis, kol nedorėliui kasama duobė.
14 Juk Viešpats neatmes savo tautos ir neapleis savo paveldėjimo.
15 Teisingumas sugrįš teisiajam ir juo paseks visi tiesiaširdžiai.
16 Kas gins mane nuo piktadarių? Kas užstos mane prieš skriaudėjus?
17 Jei Viešpats man nebūtų padėjęs, būčiau atsidūręs tylos karalystėje.
18 Kai pasakiau: "Slysta mano koja", Tavo gailestingumas, Viešpatie, palaikė mane.
19 Kai mano širdis prisikaupė rūpesčių, Tavo paguoda sielai džiaugsmą grąžino.
20 Argi Tu nedorėlių sostui pritarsi, kai iškraipydami įstatymą jie spaudžia žmones?
21 Teisiojo sielą jie puola, nekaltą kraują pasmerkia.
22 Bet Viešpats yra mano apsauga ir mano Dievaspriebėgos uola.
23 Jis atlygins jiems už jų nedorybes, jų pačių neteisybėse sunaikins juos. Viešpats, mūsų Dievas, sunaikins juos.