1 Blessed be Jehovah my rock,
Who teacheth my hands to war,
And my fingers to fight:
2 My lovingkindness, and my fortress,
My high tower, and my deliverer;
My shield, and he in whom I take refuge;
Who subdueth my people under me.
3 Jehovah, what is man, that thou takest knowledge of him?
Or the son of man, that thou makest account of him?
4 Man is like to vanity:
His days are as a shadow that passeth away.
5 Bow thy heavens, O Jehovah, and come down:
Touch the mountains, and they shall smoke.
6 Cast forth lightning, and scatter them;
Send out thine arrows, and discomfit them.
7 Stretch forth thy hand from above;
Rescue me, and deliver me out of great waters,
Out of the hand of aliens;
8 Whose mouth speaketh deceit,
And whose right hand is a right hand of falsehood.
9 I will sing a new song unto thee, O God:
Upon a psaltery of ten strings will I sing praises unto thee.
10 Thou art he that giveth salvation unto kings;
Who rescueth David his servant from the hurtful sword.
11 Rescue me, and deliver me out of the hand of aliens,
Whose mouth speaketh deceit,
And whose right hand is a right hand of falsehood.
12 When our sons shall be as plants grown up in their youth,
And our daughters as corner-stones hewn after the fashion of a palace;
13 When our garners are full, affording all manner of store,
And our sheep bring forth thousands and ten thousands in our fields;
14 When our oxen are well laden;
When there is no breaking in, and no going forth,
And no outcry in our streets:
15 Happy is the people that is in such a case;
Yea, happy is the people whose God is Jehovah.
1 Palaimintas Viešpats, mano stiprybė, kuris moko mano rankas kariauti ir mano pirštus kovoti.
2 Jis yra mano gerumas, mano tvirtovė, mano aukštas bokštas, mano išlaisvintojas, mano skydas; Juo aš pasitikiu, Jis pavergia man tautas.
3 Viešpatie, kas yra žmogus, kad apie jį žinai, ir žmogaus sūnus, kad kreipi į jį savo dėmesį.
4 Žmogus panašus į vėjo dvelksmą; jo dienos kaip praslenkantis šešėlis.
5 Viešpatie, palenk dangų ir nuženk. Paliesk kalnus, ir jie ims rūkti.
6 Pasiųsk žaibus ir juos išsklaidyk, laidyk strėles ir sunaikink juos.
7 Ištiesk ranką iš aukštybės, ištrauk ir gelbėk mane iš didelio tvano, iš svetimšalių rankos.
8 Jų burna kalba tuštybę, jie melagingai priesaikai dešinę kelia.
9 Dieve, aš naują giesmę Tau giedosiu, psalteriu ir dešimčiastygiu jai pritarsiu.
10 Tu gelbsti karalius, Tu išlaisvinai Dovydą, savo tarną, nuo žiauraus kardo.
11 Ištrauk ir gelbėk mane iš svetimšalių rankos. Jų burna kalba tuštybę, jie dešinę melagingai priesaikai kelia.
12 Tegu mūsų sūnūs savo jaunystėje auga kaip vešlūs žolynai, o mūsų dukterys tebūna dailios tartum kolonos, išdrožinėtos puošniuose rūmuose.
13 Mūsų klėtys tebūna prikrautos visokių gėrybių. Kaimenės mūsų avių tegul tūkstančiais veda, pilnos ganyklos tegul prisipildo.
14 Tegu mūsų jaučiai būna stiprūs darbe, tenebūna jie pagrobti ar nuklydę, tegu mūsų gatvėse nesigirdi skundų.
15 Laiminga tauta, kuri taip gyvena; laiminga tauta, kurios Dievas yra Viešpats!