1 O God, the nations are come into thine inheritance;

Thy holy temple have they defiled;

They have laid Jerusalem in heaps.

2 The dead bodies of thy servants have they given to be food unto the birds of the heavens,

The flesh of thy saints unto the beasts of the earth.

3 Their blood have they shed like water round about Jerusalem;

And there was none to bury them.

4 We are become a reproach to our neighbors,

A scoffing and derision to them that are round about us.

5 How long, O Jehovah? wilt thou be angry for ever?

Shall thy jealousy burn like fire?

6 Pour out thy wrath upon the nations that know thee not,

And upon the kingdoms that call not upon thy name.

7 For they have devoured Jacob,

And laid waste his habitation.

8 Remember not against us the iniquities of our forefathers:

Let thy tender mercies speedily meet us;

For we are brought very low.

9 Help us, O God of our salvation, for the glory of thy name;

And deliver us, and forgive our sins, for thy name’s sake.

10 Wherefore should the nations say, Where is their God?

Let the avenging of the blood of thy servants which is shed

Be known among the nations in our sight.

11 Let the sighing of the prisoner come before thee:

According to the greatness of thy power preserve thou those that are appointed to death;

12 And render unto our neighbors sevenfold into their bosom

Their reproach, wherewith they have reproached thee, O Lord.

13 So we thy people and sheep of thy pasture

Will give thee thanks for ever:

We will show forth thy praise to all generations.

1 Dieve, pagonys įsiveržė į Tavo paveldėjimą, suteršė šventyklą, pavertė Jeruzalę griuvėsiais!

2 Jie atidavė Tavo tarnų lavonus lesti padangių paukščiams, žvėrims ėsti kūnus šventųjų.

3 Jie išliejo jų kraują kaip vandenį Jeruzalės apylinkėse, ir nebuvo, kas juos palaidotų.

4 Mes tapome panieka savo kaimynams, pasityčiojimu ir pajuoka tiems, kurie gyvena aplinkui mus.

5 Ar ilgai, Viešpatie? Ar amžinai rūstausi? Ar degs kaip ugnis Tavo pavydas?

6 Išliek savo rūstybę ant pagonių, kurie Tavęs nenori pažinti, ir ant karalysčių, kurios nesišaukia Tavojo vardo!

7 Juk jie suėdė Jokūbą ir jo gyvenvietes nusiaubė.

8 Neprisimink mūsų ankstesniųjų kalčių! Skubiai suteik mums savo gailestingumą, nes esame labai pažeminti.

9 Padėk mums, Dieve, mūsų gelbėtojau, dėl savo vardo šlovės! Išgelbėk mus ir atleisk mūsų nusikaltimus dėl savo vardo.

10 Kodėl turėtų sakyti pagonys: "Kur yra jų Dievas?" Tesužino apie Tave pagonys mūsų akivaizdoje, kai bausi už pralietą Tavo tarnų kraują!

11 Tepasiekia Tave belaisvių dejavimas! Savo galinga ranka išlaisvink pasmerktuosius mirti.

12 Atmokėk, Viešpatie, mūsų kaimynams septyneriopai už piktžodžiavimą, kuriuo jie plūdo Tave!

13 O mes, Tavo tauta ir Tavo ganyklos avys, dėkosime Tau amžinai, kartų kartoms skelbsime Tavo šlovę!