1 O God thou hast cast us off, thou hast broken us down;

Thou hast been angry; oh restore us again.

2 Thou hast made the land to tremble; thou hast rent it:

Heal the breaches thereof; for it shaketh.

3 Thou hast showed thy people hard things:

Thou hast made us to drink the wine of staggering.

4 Thou hast given a banner to them that fear thee,

That it may be displayed because of the truth. [Selah

5 That thy beloved may be delivered,

Save with thy right hand, and answer us.

6 God hath spoken in his holiness: I will exult;

I will divide Shechem, and mete out the valley of Succoth.

7 Gilead is mine, and Manasseh is mine;

Ephraim also is the defence of my head;

Judah is my sceptre.

8 Moab is my washpot;

Upon Edom will I cast my shoe:

Philistia, shout thou because of me.

9 Who will bring me into the strong city?

Who hath led me unto Edom?

10 Hast not thou, O God, cast us off?

And thou goest not forth, O God, with our hosts.

11 Give us help against the adversary;

For vain is the help of man.

12 Through God we shall do valiantly;

For he it is that will tread down our adversaries.

1 Dieve, Tu užsirūstinęs atstūmei mus ir išsklaidei mus; atsigręžk į mus vėl!

2 Sudrebinai ir suskaldei žemę; užtaisyk jos plyšius, nes ji svyruoja.

3 Leidai patirti savo tautai sunkių vargų, mus girdei svaiginančiu vynu.

4 Tavęs bijantiesiems davei vėliavą, kad iškeltų ją dėl tiesos.

5 Kad Tavo mylimieji būtų išgelbėti, padėk savo dešine ir išklausyk mus!

6 Dievas kalbėjo savo šventume: "Aš džiūgausiu ir išdalinsiu Sichemą, paskirstysiu Sukotų slėnį.

7 Mano yra Gileadas ir Manasas, Efraimas­mano galvos šalmas, Judas­mano skeptras.

8 Moabas yra mano praustuvė. Ant Edomo numesiu savo kurpę. Filistija, džiūgauk dėl manęs".

9 Kas įves mane į sustiprintą miestą? Kas nuves mane į Edomą?

10 Argi ne Tu, Dieve, atstūmei mus? Argi ne Tu, Dieve, neišėjai su mūsų kariuomene?

11 Suteik mums pagalbą varge, nes žmonių pagalba yra be vertės.

12 Su Dievu mes būsime drąsūs, Jis sumindys mūsų priešus.