1 [{A Psalm} of David.] Blessed be Jehovah my rock, who teacheth my hands to war, my fingers to fight;
2 My mercy and my fortress, my high tower and my deliverer, my shield and he in whom I trust, who subdueth my people under me!
3 Jehovah, what is man, that thou takest knowledge of him, the son of man, that thou takest thought of him?
4 Man is like to vanity; his days are as a shadow that passeth away.
5 Jehovah, bow thy heavens, and come down; touch the mountains, that they smoke;
6 Cast forth lightnings, and scatter them; send forth thine arrows, and discomfit them:
7 Stretch out thy hands from above; rescue me, and deliver me out of great waters, from the hand of aliens,
8 Whose mouth speaketh vanity, and their right hand is a right hand of falsehood.
9 O God, I will sing a new song unto thee; with the ten-stringed lute will I sing psalms unto thee:
10 Who givest salvation unto kings; who rescuest David thy servant from the hurtful sword.
11 Rescue me, and deliver me from the hand of aliens, whose mouth speaketh vanity, and their right hand is a right hand of falsehood.
12 That our sons may be as plants grown up in their youth; our daughters as corner-columns, sculptured after the fashion of a palace:
13 Our granaries full, affording all manner of store; our sheep bringing forth thousands, ten thousands in our pastures;
14 Our kine laden {with young}; no breaking in and no going forth, and no outcry in our streets.
15 Blessed the people that is in such a case! Blessed the people whose God is Jehovah!
1 Palaimintas Viešpats, mano stiprybė, kuris moko mano rankas kariauti ir mano pirštus kovoti.
2 Jis yra mano gerumas, mano tvirtovė, mano aukštas bokštas, mano išlaisvintojas, mano skydas; Juo aš pasitikiu, Jis pavergia man tautas.
3 Viešpatie, kas yra žmogus, kad apie jį žinai, ir žmogaus sūnus, kad kreipi į jį savo dėmesį.
4 Žmogus panašus į vėjo dvelksmą; jo dienos kaip praslenkantis šešėlis.
5 Viešpatie, palenk dangų ir nuženk. Paliesk kalnus, ir jie ims rūkti.
6 Pasiųsk žaibus ir juos išsklaidyk, laidyk strėles ir sunaikink juos.
7 Ištiesk ranką iš aukštybės, ištrauk ir gelbėk mane iš didelio tvano, iš svetimšalių rankos.
8 Jų burna kalba tuštybę, jie melagingai priesaikai dešinę kelia.
9 Dieve, aš naują giesmę Tau giedosiu, psalteriu ir dešimčiastygiu jai pritarsiu.
10 Tu gelbsti karalius, Tu išlaisvinai Dovydą, savo tarną, nuo žiauraus kardo.
11 Ištrauk ir gelbėk mane iš svetimšalių rankos. Jų burna kalba tuštybę, jie dešinę melagingai priesaikai kelia.
12 Tegu mūsų sūnūs savo jaunystėje auga kaip vešlūs žolynai, o mūsų dukterys tebūna dailios tartum kolonos, išdrožinėtos puošniuose rūmuose.
13 Mūsų klėtys tebūna prikrautos visokių gėrybių. Kaimenės mūsų avių tegul tūkstančiais veda, pilnos ganyklos tegul prisipildo.
14 Tegu mūsų jaučiai būna stiprūs darbe, tenebūna jie pagrobti ar nuklydę, tegu mūsų gatvėse nesigirdi skundų.
15 Laiminga tauta, kuri taip gyvena; laiminga tauta, kurios Dievas yra Viešpats!