1 [To the chief Musician. Upon Shoshannim. Of the sons of Korah. An instruction; -a song of the Beloved.] My heart is welling forth {with} a good matter: I say what I have composed touching the king. My tongue is the pen of a ready writer.

2 Thou art fairer than the sons of men; grace is poured into thy lips: therefore God hath blessed thee for ever.

3 Gird thy sword upon {thy} thigh, O mighty one, {in} thy majesty and thy splendour;

4 And {in} thy splendour ride prosperously, because of truth and meekness {and} righteousness: and thy right hand shall teach thee terrible things.

5 Thine arrows are sharp-peoples fall under thee-in the heart of the king's enemies.

6 Thy throne, O God, is for ever and ever; a sceptre of uprightness is the sceptre of thy kingdom:

7 Thou hast loved righteousness, and hated wickedness; therefore God, thy God, hath anointed thee with the oil of gladness above thy companions.

8 Myrrh and aloes, cassia, are all thy garments; out of ivory palaces stringed instruments have made thee glad.

9 Kings' daughters are among thine honourable women; upon thy right hand doth stand the queen in gold of Ophir.

10 Hearken, daughter, and see, and incline thine ear; and forget thine own people and thy father's house:

11 And the king will desire thy beauty; for he is thy Lord, and worship thou him.

12 And the daughter of Tyre with a gift, the rich ones among the people, shall court thy favour.

13 All glorious is the king's daughter within; her clothing is of wrought gold:

14 She shall be brought unto the king in raiment of embroidery; the virgins behind her, her companions, shall be brought in unto thee:

15 With joy and gladness shall they be brought; they shall enter into the king's palace.

16 Instead of thy fathers shall be thy sons; princes shalt thou make them in all the earth.

17 I will make thy name to be remembered throughout all generations; therefore shall the peoples praise thee for ever and ever.

1 Mano širdis prisipildė gražių žodžių. Giedosiu giesmę Karaliui. Mano liežuvis­plunksna miklioje raštininko rankoje.

2 Tu esi gražiausias iš žmonių vaikų; malonė Tavo lūpose! Todėl palaimino Tave Dievas amžiams.

3 Karžygy, prisijuosk kalaviją prie šlaunies, savo šlovę ir didybę.

4 Savo didybėje kelkis ginti tiesos, romumo ir teisumo. Tavo dešinė tepamoko Tave didingų darbų!

5 Karaliaus priešų širdis perveria Jo strėlės, nuo jų krinta tautos.

6 Tavo sostas, o Dieve, stovės per amžius. Teisumo skeptras yra Tavo karalystės skeptras.

7 Tu pamėgai teisumą ir neapkentei nedorybės, todėl patepė Tave Dievas, Tavasis Dievas, džiaugsmo aliejumi daugiau negu Tavo bendrus.

8 Mira, alaviju ir kasija kvepia Tavo drabužiai. Iš dramblio kaulo rūmų linksmina Tave.

9 Karalių dukterys pasitinka Tave; karalienė Tavo dešinėje Ofyro auksu papuošta.

10 Klausyk, dukra, pažvelk ir išgirsk! Pamiršk savo tautą ir tėvo namus.

11 Karalius geidžia tavo grožio. Jis yra tavo Viešpats­garbink Jį!

12 Tyro dukros neša Tau dovanas, tautos kilmingieji Tavo palankumo ieško.

13 Karaliaus dukra šlovinga viduje, auksu išmegzti jos apdarai.

14 Išsiuvinėtais drabužiais papuoštą ją veda pas Karalių, ją seka mergaitės, jos draugės, kurios bus atvestos pas Tave.

15 Jos eina džiūgaudamos ir besilinksmindamos, jos įeis į Karaliaus rūmus.

16 Vietoj Tavo tėvų bus Tavo sūnūs; visoje šalyje Tu paskirsi juos kunigaikščiais.

17 Aš garsinsiu Tavo vardą per kartų kartas, todėl tautos girs Tave per amžius.