1 Viešpatie, apgink mano bylą nuo tų, kurie mane kaltina; kovok su tais, kurie kovoja prieš mane!

2 Paimk mažąjį ir didįjį skydą ir man padėk!

3 Ištrauk ietį ir atsistok prieš mano persekiotojus. Tark mano sielai: "Aš tavo išgelbėjimas".

4 Tebūna sugėdinti ir pažeminti, kurie kėsinasi į mano gyvybę. Tesitraukia atgal suglumę, kurie nori man pakenkti.

5 Tebūna jie kaip pelai prieš vėją, Viešpaties angelui papūtus.

6 Tebūna jų kelias tamsus ir slidus ir Viešpaties angelas juos tepersekioja.

7 Be priežasties jie slaptai man spendė pinkles, iškasė duobę mano sielai.

8 Tegul jie netikėtai žūva, tegul jie patys įkliūva į paspęstas pinkles, teįkrinta į pražūtį.

9 Mano siela džiaugsis Viešpačiu, džiūgaus dėl Jo pagalbos.

10 Visi mano kaulai šauks: "Viešpatie, kas yra Tau lygus? Kas išlaisvina silpnąjį iš stipresnio už jį, vargšą iš plėšiko?"

11 Pakilo klastingi liudytojai, kaltino mane tuo, kuo aš nenusikaltau.

12 Jie atlygino man piktu už gera, apiplėšdami mano sielą.

13 Jiems sergant, ašutine vilkėjau; žeminau savo sielą pasninku, palenkęs galvą meldžiausi.

14 Elgiausi, lyg jie būtų man draugai ar broliai. Vaikščiojau nusiminęs, tartum gedėdamas motinos.

15 Bet kai aš susvyravau, jie džiaugėsi ir susibūrė prieš mane; puolėjai susibūrė prieš mane man nežinant ir drasko mane be paliovos.

16 Veidmainiškai tyčiojasi iš manęs, griežia dantimis prieš mane.

17 Viešpatie, ar ilgai dar žiūrėsi? Išgelbėk mano sielą nuo pražūties, mano vienintelę nuo riaumojančių liūtų.

18 Tau dėkosiu dideliame susirinkime, girsiu Tave minioje.

19 Tegul nesidžiaugia be pagrindo mano priešai, tenemirksi akimis tie, kurie nekenčia manęs be priežasties.

20 Jie nekalba apie taiką. Jie kuria klastingus planus prieš krašto taikiuosius.

21 Jie išsižioję rėkia: "Taip, taip, mes matėme tai savo akimis!"

22 Viešpatie, Tu tai matei­netylėk! Viešpatie, nebūk toli nuo manęs!

23 Sujudėk, pakilk ginti mano bylą, mano Viešpatie ir mano Dieve.

24 Viešpatie, mano Dieve, teisk mane, vadovaudamasis savo teisumu, neleisk jiems džiaugtis dėl manęs.

25 Tenemano jie savo širdyje: "O! To mes ir siekėme!" Tenesako: "Mes jį prarijome!"

26 Tesusigėsta ir teparausta visi, kurie džiaugiasi mano nelaime. Gėda ir panieka tebūna aprengti tie, kurie didžiuojasi prieš mane.

27 Tegul šaukia iš džiaugsmo ir linksminasi tie, kurie mane užtaria ir tegul sako: "Tebūna išaukštintas Viešpats, kuriam patinka Jo tarno gerovė!"

28 Mano liežuvis skelbs Tavo teisumą, per visą dieną girs Tave!

1 Contend, Yahweh, with those who contend with me.

Fight against those who fight against me.

2 Take hold of shield and buckler,

and stand up for my help.

3 Brandish the spear and block those who pursue me.

Tell my soul, "I am your salvation."

4 Let those who seek after my soul be disappointed and brought to dishonor.

Let those who plot my ruin be turned back and confounded.

5 Let them be as chaff before the wind,

Yahweh’s angel driving them on.

6 Let their way be dark and slippery,

Yahweh’s angel pursuing them.

7 For without cause they have hidden their net in a pit for me.

Without cause they have dug a pit for my soul.

8 Let destruction come on him unawares.

Let his net that he has hidden catch himself.

Let him fall into that destruction.

9 My soul shall be joyful in Yahweh.

It shall rejoice in his salvation.

10 All my bones shall say, "Yahweh, who is like you,

who delivers the poor from him who is too strong for him;

yes, the poor and the needy from him who robs him?"

11 Unrighteous witnesses rise up.

They ask me about things that I don’t know about.

12 They reward me evil for good,

to the bereaving of my soul.

13 But as for me, when they were sick, my clothing was sackcloth.

I afflicted my soul with fasting.

My prayer returned into my own bosom.

14 I behaved myself as though it had been my friend or my brother.

I bowed down mourning, as one who mourns his mother.

15 But in my adversity, they rejoiced, and gathered themselves together.

The attackers gathered themselves together against me, and I didn’t know it.

They tore at me, and didn’t cease.

16 Like the profane mockers in feasts,

they gnashed their teeth at me.

17 Lord, how long will you look on?

Rescue my soul from their destruction,

my precious life from the lions.

18 I will give you thanks in the great assembly.

I will praise you among many people.

19 Don’t let those who are my enemies wrongfully rejoice over me;

neither let those who hate me without a cause wink their eyes.

20 For they don’t speak peace,

but they devise deceitful words against those who are quiet in the land.

21 Yes, they opened their mouth wide against me.

They said, "Aha! Aha! Our eye has seen it!"

22 You have seen it, Yahweh. Don’t keep silent.

Lord, don’t be far from me.

23 Wake up! Rise up to defend me, my God!

My Lord, contend for me!

24 Vindicate me, Yahweh my God, according to your righteousness.

Don’t let them gloat over me.

25 Don’t let them say in their heart, "Aha! That’s the way we want it!"

Don’t let them say, "We have swallowed him up!"

26 Let them be disappointed and confounded together who rejoice at my calamity.

Let them be clothed with shame and dishonor who magnify themselves against me.

27 Let those who favor my righteous cause shout for joy and be glad.

Yes, let them say continually, "May Yahweh be magnified,

who has pleasure in the prosperity of his servant!"

28 My tongue shall talk about your righteousness and about your praise all day long.