1 Gelbėk mane, Dieve, nes vandenys siekia mano sielą.
2 Nugrimzdau į gilius dumblus, nėra kojai atramos. Esu vandens gelmėse, bangos ritasi per mane.
3 Pailsau šaukdamas, išdžiūvo gerklė, aptemo akys, belaukiant Dievo.
4 Daugiau kaip galvos plaukų yra tų, kurie be priežasties manęs nekenčia. Galingesni už mane tie, kurie melagingai puola mane. Turiu grąžinti, ko nepaėmiau.
5 Dieve, Tu žinai mano kvailystę ir mano nusikaltimai nepaslėpti nuo Tavęs.
6 Tenebūna gėdinami dėl manęs tie, kurie laukia Tavęs, Valdove, kareivijų Viešpatie! Tenebūna įžeidinėjami dėl manęs tie, kurie ieško Tavęs, Izraelio Dieve!
7 Dėl Tavęs kenčiu pajuoką, nuo gėdos rausta mano veidas.
8 Svetimas tapau savo broliams, pašalinismano motinos vaikams.
9 Uolumas dėl Tavo namų sugraužė mane, Tave plūstančiųjų keiksmai krito ant manęs.
10 Kai aš verkiau ir varginau sielą pasninkujie užgauliojo mane.
11 Vietoje drabužių vilkiu ašutinędėl to tapau jiems priežodžiu.
12 Tie, kurie sėdi vartuose, kalba prieš mane ir geriantys vyną dainuoja apie mane.
13 O aš meldžiuosi Tau, Viešpatie, visą laiką. Dieve, dėl savo beribio gailestingumo išklausyk mane, dėl savo išgelbėjimo tiesos.
14 Išgelbėk mane iš dumblo, kad nenugrimzčiau, ištrauk iš gilių vandenų, išvaduok iš piktų priešų.
15 Teneužlieja manęs vandens srovė, tenepraryja gelmė ir teneapžioja manęs duobė.
16 Viešpatie, išklausyk mane dėl savo malonės gausos! Pažvelk į mane gailestingai.
17 Nepaslėpk savo veido nuo savo tarno, nes esu varge; skubiai išklausyk mane!
18 Priartėk prie mano sielos ir išpirk. Išlaisvink mane iš priešų!
19 Tu žinai, kaip mane plūsta, gėdina ir niekina; Tu matai visus mano prispaudėjus.
20 Pajuoka plėšo mano širdį, aš pavargau. Aš laukiau pasigailėjimo, bet jo nėra, ieškojau guodėjų, tačiau neradau.
21 Vietoje maisto duoda man tulžies, ištroškusį girdo actu.
22 Jų stalas jiems patiems spąstais tevirsta ir jų gerovėžabangais!
23 Teaptemsta jų akys, kad neregėtų; padaryk, kad jų strėnos visada svyruotų.
24 Išliek ant jų savo užsidegimą, ir Tavo rūstybės įkarštis tepasiekia juos.
25 Jų buveinė tegul ištuštėja, palapinėse gyventojų tenelieka.
26 Nes jie persekioja tą, kurį Tu ištikai, kurį sužeidei, tam jie didina skausmą.
27 Tegul vis gausėja jų kaltės, ir teneįeina jie į Tavo teisumą.
28 Tebūna jie išbraukti iš gyvųjų knygos ir teisiųjų sąrašuose tenebūna jų vardų!
29 Aš esu vargšas ir kenčiu; Tavo išgelbėjimas, Dieve, teiškelia mane!
30 Aš girsiu Dievo vardą giesme ir dėkodamas aukštinsiu Jį.
31 Tai Viešpačiui bus meiliau už jautį, už jauniklį jautuką su ragais ir nagais.
32 Tai matydami, linksminsis nuolankieji, ir atgys širdys tų, kurie ieško Dievo.
33 Viešpats girdi vargšą ir neniekina savo belaisvių.
34 Jį tegiria dangūs ir žemė, jūros ir visa, kas juda jose.
35 Dievas išgelbės Sioną ir Judo miestus atstatys. Jie įsikurs ten ir gyvens,
36 Jo tarnų vaikai paveldės tą žemę, o Jo vardą mylintys gyvens joje.
1 Save me, God,
for the waters have come up to my neck!
2 I sink in deep mire, where there is no foothold.
I have come into deep waters, where the floods overflow me.
3 I am weary with my crying.
My throat is dry.
My eyes fail looking for my God.
4 Those who hate me without a cause are more than the hairs of my head.
Those who want to cut me off, being my enemies wrongfully, are mighty.
I have to restore what I didn’t take away.
5 God, you know my foolishness.
My sins aren’t hidden from you.
6 Don’t let those who wait for you be shamed through me, Lord Yahweh of Armies.
Don’t let those who seek you be brought to dishonor through me, God of Israel.
7 Because for your sake, I have borne reproach.
Shame has covered my face.
8 I have become a stranger to my brothers,
an alien to my mother’s children.
9 For the zeal of your house consumes me.
The reproaches of those who reproach you have fallen on me.
10 When I wept and I fasted,
that was to my reproach.
11 When I made sackcloth my clothing,
I became a byword to them.
12 Those who sit in the gate talk about me.
I am the song of the drunkards.
13 But as for me, my prayer is to you, Yahweh, in an acceptable time.
God, in the abundance of your loving kindness, answer me in the truth of your salvation.
14 Deliver me out of the mire, and don’t let me sink.
Let me be delivered from those who hate me, and out of the deep waters.
15 Don’t let the flood waters overwhelm me,
neither let the deep swallow me up.
Don’t let the pit shut its mouth on me.
16 Answer me, Yahweh, for your loving kindness is good.
According to the multitude of your tender mercies, turn to me.
17 Don’t hide your face from your servant,
for I am in distress.
Answer me speedily!
18 Draw near to my soul and redeem it.
Ransom me because of my enemies.
19 You know my reproach, my shame, and my dishonor.
My adversaries are all before you.
20 Reproach has broken my heart, and I am full of heaviness.
I looked for some to take pity, but there was none;
for comforters, but I found none.
21 They also gave me poison for my food.
In my thirst, they gave me vinegar to drink.
22 Let their table before them become a snare.
May it become a retribution and a trap.
23 Let their eyes be darkened, so that they can’t see.
Let their backs be continually bent.
24 Pour out your indignation on them.
Let the fierceness of your anger overtake them.
25 Let their habitation be desolate.
Let no one dwell in their tents.
26 For they persecute him whom you have wounded.
They tell of the sorrow of those whom you have hurt.
27 Charge them with crime upon crime.
Don’t let them come into your righteousness.
28 Let them be blotted out of the book of life,
and not be written with the righteous.
29 But I am in pain and distress.
Let your salvation, God, protect me.
30 I will praise the name of God with a song,
and will magnify him with thanksgiving.
31 It will please Yahweh better than an ox,
or a bull that has horns and hoofs.
32 The humble have seen it, and are glad.
You who seek after God, let your heart live.
33 For Yahweh hears the needy,
and doesn’t despise his captive people.
34 Let heaven and earth praise him;
the seas, and everything that moves therein!
35 For God will save Zion, and build the cities of Judah.
They shall settle there, and own it.
36 The children also of his servants shall inherit it.
Those who love his name shall dwell therein.