1 Laimink, mano siela, Viešpatį! Viešpatie, mano Dieve, Tu esi labai didingas! Didybe ir garbe esi apsirengęs.

2 Tave supa šviesa kaip apsiaustas; ištiesei dangus kaip skraistę.

3 Virš vandenų surentei sau kambarius, debesis padarei savo vežimu, važiuoji ant vėjo sparnų.

4 Tu darai savo pasiuntinius kaip vėjus, savo tarnus kaip liepsnojančią ugnį.

5 Tu padėjai žemės pamatus, ir niekas jos nepajudins per amžius.

6 Vandenynais kaip drabužiu apdengei ją, kalnų viršūnes vandenys dengė.

7 Tau grūmojant, jie pabėgo, nuo Tavo griaustinio balso jie pasišalino.

8 Jie kyla į kalnus, leidžiasi į slėnius, į vietas, kurias jiems paskyrei.

9 Nustatei jiems ribą, kad neperžengtų jos ir nebeužlietų žemės.

10 Tu pasiuntei šaltinius į slėnius, tarp kalnų jie teka.

11 Iš jų miško žvėrys geria ir laukiniai asilai troškulį savo malšina.

12 Jų pakrantėse padangių paukščiai gyvena, medžių šakose jie čiulba.

13 Iš savo kambarių kalnus Tu laistai, Tavo rankų darbas gaivina žemę.

14 Tu išaugini žolę galvijams ir augalus, kad tarnautų žmogui, kad iš žemės jis maistą sau gautų

15 ir vyną, kuris linksmina žmogaus širdį. Veidai spindi nuo aliejaus, o duona stiprina žmonių širdis.

16 Viešpaties medžiai pasisotina, Libano kedrai, Jo pasodinti.

17 Paukščiai ten krauna lizdus, gandras kipariso viršūnėje sau namus pasidarė.

18 Aukšti kalnai­laukinėms ožkoms, uolos­triušiams prieglaudą teikia.

19 Jis sukūrė mėnulį laikui žymėti, saulė žino, kada nusileisti.

20 Tu siunti tamsą, ir ateina naktis, miško žvėrys sujunda.

21 Ima riaumoti jauni liūtai, grobio ieškodami, ir prašo Dievą sau maisto.

22 Kai pateka saulė, jie pasitraukia miegoti į savo lindynes.

23 Žmogus išeina į darbą ir darbuojasi ligi vakaro.

24 Viešpatie, kokia daugybė Tavo darbų! Juos išmintingai padarei, žemę pripildei savo turtų.

25 Štai didelė ir plati jūra. Ten knibžda be skaičiaus įvairaus dydžio gyvūnų.

26 Ten plaukioja laivai, Tavo sukurtas leviatanas vandeny žaidžia.

27 Jie visi iš Tavęs laukia, kad duotum jiems maisto reikiamu metu.

28 Tu duodi jiems, jie rankioja. Tu ištiesi savo ranką, jie pasisotina gausiai.

29 Tau paslėpus nuo jų veidą, jie išsigąsta. Tu atimi iš jų kvapą, ir jie miršta, dulkėmis virsta.

30 Atsiunti Tu savo dvasią, sukuri juos ir atnaujini žemės veidą.

31 Viešpaties šlovė pasiliks per amžius, džiaugsis Viešpats savo darbais.

32 Jis pažvelgia į žemę, ji sudreba; paliečia kalnus, ir jie rūksta.

33 Viešpačiui giedosiu, kol gyvensiu, giedosiu gyrių Dievui, kol gyvas būsiu.

34 Mano apmąstymai Jam patiks; aš džiaugsiuosi Viešpatyje.

35 Te nusidėjėliai dingsta iš žemės, tenebūna daugiau nedorėlių. Laimink, mano siela, Viešpatį! Girkite Viešpatį!

1 Bless Yahweh, my soul.

Yahweh, my God, you are very great.

You are clothed with honor and majesty.

2 He covers himself with light as with a garment.

He stretches out the heavens like a curtain.

3 He lays the beams of his rooms in the waters.

He makes the clouds his chariot.

He walks on the wings of the wind.

4 He makes his messengers winds,

and his servants flames of fire.

5 He laid the foundations of the earth,

that it should not be moved forever.

6 You covered it with the deep as with a cloak.

The waters stood above the mountains.

7 At your rebuke they fled.

At the voice of your thunder they hurried away.

8 The mountains rose,

the valleys sank down,

to the place which you had assigned to them.

9 You have set a boundary that they may not pass over,

that they don’t turn again to cover the earth.

10 He sends springs into the valleys.

They run among the mountains.

11 They give drink to every animal of the field.

The wild donkeys quench their thirst.

12 The birds of the sky nest by them.

They sing among the branches.

13 He waters the mountains from his rooms.

The earth is filled with the fruit of your works.

14 He causes the grass to grow for the livestock,

and plants for man to cultivate,

that he may produce food out of the earth:

15 wine that makes the heart of man glad,

oil to make his face to shine,

and bread that strengthens man’s heart.

16 Yahweh’s trees are well watered,

the cedars of Lebanon, which he has planted,

17 where the birds make their nests.

The stork makes its home in the cypress trees.

18 The high mountains are for the wild goats.

The rocks are a refuge for the rock badgers.

19 He appointed the moon for seasons.

The sun knows when to set.

20 You make darkness, and it is night,

in which all the animals of the forest prowl.

21 The young lions roar after their prey,

and seek their food from God.

22 The sun rises, and they steal away,

and lie down in their dens.

23 Man goes out to his work,

to his labor until the evening.

24 Yahweh, how many are your works!

In wisdom, you have made them all.

The earth is full of your riches.

25 There is the sea, great and wide,

in which are innumerable living things,

both small and large animals.

26 There the ships go,

and leviathan, whom you formed to play there.

27 These all wait for you,

that you may give them their food in due season.

28 You give to them; they gather.

You open your hand; they are satisfied with good.

29 You hide your face; they are troubled.

You take away their breath; they die and return to the dust.

30 You send out your Spirit and they are created.

You renew the face of the ground.

31 Let Yahweh’s glory endure forever.

Let Yahweh rejoice in his works.

32 He looks at the earth, and it trembles.

He touches the mountains, and they smoke.

33 I will sing to Yahweh as long as I live.

I will sing praise to my God while I have any being.

34 Let my meditation be sweet to him.

I will rejoice in Yahweh.

35 Let sinners be consumed out of the earth.

Let the wicked be no more.

Bless Yahweh, my soul.

Praise Yah!