1 Dieve, kodėl atstūmei mus amžiams, kodėl Tavo rūstybė dega prieš Tavo ganyklos avis?

2 Atsimink savo susirinkimą, kurį senais laikais įsigijai, tautą, kurią išpirkai, kad ji būtų Tavo, Siono kalną, kuriame Tu gyvenai!

3 Įženk į nesibaigiančius griuvėsius. Priešas šventykloje nusiaubė viską.

4 Tavo priešai rėkavo Tavo susirinkimo viduryje, iškėlė čia savo ženklus.

5 Jie švaistėsi kirviais lyg miško tankynėje:

6 sudaužė kirviais ir kūjais visus medžio raižinius.

7 Jie padegė Tavo šventyklą, išniekino Tavo vardo buveinę.

8 Jie manė savo širdyse: "Sunaikinsime viską!" Jie sudegino visas Dievo sueigos vietas krašte.

9 Mes nebeturime savo ženklų, nebėra daugiau jokio pranašo; nė vienas nežinome, ar ilgai taip bus.

10 Dieve, ar ilgai prispaudėjas tyčiosis? Ar priešas niekins Tavo vardą per amžius?

11 Kodėl atitrauki savo ranką ir dešinę paslepi antyje?

12 Tačiau Dievas yra mano Karalius nuo seno; Jis gelbsti žemės viduryje.

13 Tu jūrą savo galybe perskyrei, sutrupinai vandenyje slibinams galvas.

14 Tu sudaužei galvas leviatano, davei jį visą suėsti dykumos gyventojams.

15 Tau paliepus ištrykšta šaltiniai ir sraunūs upeliai, o vandeningos upės išdžiūsta.

16 Tavo yra diena ir naktis. Tu sukūrei šviesą ir saulę.

17 Tu nustatei žemės ribas, Tu padarei vasarą ir žiemą.

18 Atsimink, Viešpatie, kad priešas tyčiojasi ir kvailiai niekina Tavąjį vardą.

19 Neatiduok savo balandėlio gyvybės žvėrims ir nepamiršk amžinai vargšų susirinkimo.

20 Pažvelk į savo sandorą; juk visi žemės tamsūs kampai yra gausūs smurto!

21 Nepalik prispaustųjų gėdingai trauktis! Vargšai ir skurdžiai tegiria Tavąjį vardą!

22 Pakilk, Dieve, ir gink savo bylą! Prisimink, kaip kvailiai tyčiojasi iš Tavęs kasdien!

23 Nepamiršk savo priešų riksmo, prieš Tave nuolat sukylančiųjų triukšmo!

1 God, why have you rejected us forever?

Why does your anger smolder against the sheep of your pasture?

2 Remember your congregation, which you purchased of old,

which you have redeemed to be the tribe of your inheritance:

Mount Zion, in which you have lived.

3 Lift up your feet to the perpetual ruins,

all the evil that the enemy has done in the sanctuary.

4 Your adversaries have roared in the middle of your assembly.

They have set up their standards as signs.

5 They behaved like men wielding axes,

cutting through a thicket of trees.

6 Now they break all its carved work down with hatchet and hammers.

7 They have burned your sanctuary to the ground.

They have profaned the dwelling place of your Name.

8 They said in their heart, "We will crush them completely."

They have burned up all the places in the land where God was worshiped.

9 We see no miraculous signs.

There is no longer any prophet,

neither is there among us anyone who knows how long.

10 How long, God, shall the adversary reproach?

Shall the enemy blaspheme your name forever?

11 Why do you draw back your hand, even your right hand?

Take it from your chest and consume them!

12 Yet God is my King of old,

working salvation throughout the earth.

13 You divided the sea by your strength.

You broke the heads of the sea monsters in the waters.

14 You broke the heads of Leviathan in pieces.

You gave him as food to people and desert creatures.

15 You opened up spring and stream.

You dried up mighty rivers.

16 The day is yours, the night is also yours.

You have prepared the light and the sun.

17 You have set all the boundaries of the earth.

You have made summer and winter.

18 Remember this, that the enemy has mocked you, Yahweh.

Foolish people have blasphemed your name.

19 Don’t deliver the soul of your dove to wild beasts.

Don’t forget the life of your poor forever.

20 Honor your covenant,

for haunts of violence fill the dark places of the earth.

21 Don’t let the oppressed return ashamed.

Let the poor and needy praise your name.

22 Arise, God! Plead your own cause.

Remember how the foolish man mocks you all day.

23 Don’t forget the voice of your adversaries.

The tumult of those who rise up against you ascends continually.