1 Galingas Dievas, Viešpats, kalbėjo ir šaukė žemei nuo saulėtekio iki saulėlydžio.
2 Iš Siono, grožio tobulumo, suspindėjo Dievas.
3 Mūsų Dievas ateis ir netylės: naikinanti ugnis eis pirma Jo, o aplinkui Jį siaus audros.
4 Jis šaukia dangų iš aukštybių ir žemę, kad galėtų teisti savo tautą:
5 "Surinkite mano šventuosius, padariusius sandorą su manimi per auką".
6 Dangus skelbs Jo teisumą, nes pats Dievas yra teisėjas.
7 "Klausyk, mano tauta, Aš kalbėsiu! Izraeli, Aš liudysiu prieš tave! Dievas, tavo Dievas, Aš esu!
8 Ne dėl aukų barsiu tavedeginamąsias aukas visada man aukojai.
9 Man nereikia veršio iš tavo tvarto, nei ožio iš tavo bandos.
10 Mano yra visi miškų žvėrys, gyvuliai ant tūkstančio kalvų.
11 Pažįstu visus kalnų paukščius, ir laukiniai žvėrys yra mano žinioje.
12 Jei alkanas būčiau, nesakyčiau tau, nes mano yra pasaulis ir visa, kas jame.
13 Argi Aš valgysiu jaučių mėsą, argi gersiu ožių kraują?
14 Aukok Dievui padėką ir ištesėk Aukščiausiajam įžadus.
15 Šaukis manęs nelaimės dienątai išgelbėsiu tave, o tu šlovinsi mane".
16 O nedorėliui Dievas sako: "Kodėl tu mano nuostatus skelbi ir savo burna mano sandorą mini?
17 Nes tu nekenti pamokymo ir atmeti mano žodžius.
18 Pamatęs vagį, susitari su juo ir su svetimautojais draugauji.
19 Tavo burna kalba pikta ir tavo liežuvis sako klastą.
20 Tu kalbi prieš savo brolį ir šmeiži savo motinos sūnų.
21 Tu tai darei, ir Aš tylėjau. Tu manai, kad Aš esu toks, kaip tu. Aš tave barsiu ir tavo darbus statysiu tau prieš akis.
22 Susipraskite, kurie pamiršote Dievą, kad nesudraskyčiau jūsų, ir tada nebus, kas jus išgelbėtų.
23 Kas aukoja gyrių, pašlovina mane; o kuris teisingai elgiasi, tam parodysiu Dievo išgelbėjimą".
1 A Psalm of Asaph. The God of gods -- Jehovah -- hath spoken, And He calleth to the earth From the rising of the sun unto its going in.
2 From Zion, the perfection of beauty, God shone.
3 Our God cometh, and is not silent, Fire before Him doth devour, And round about him it hath been very tempestuous.
4 He doth call unto the heavens from above, And unto the earth, to judge His people.
5 Gather ye to Me My saints, Making covenant with Me over a sacrifice.
6 And the heavens declare His righteousness, For God Himself [is] judge. Selah.
7 Hear, O My people, and I speak, O Israel, and I testify against thee, God, thy God [am] I.
8 Not for thy sacrifices do I reprove thee, Yea, thy burnt-offerings [Are] before Me continually.
9 I take not from thy house a bullock, From thy folds he goats.
10 For Mine [is] every beast of the forest, The cattle on the hills of oxen.
11 I have known every fowl of the mountains, And the wild beast of the field [is] with Me.
12 If I am hungry I tell not to thee, For Mine [is] the world and its fulness.
13 Do I eat the flesh of bulls, And drink the blood of he-goats?
14 Sacrifice to God confession, And complete to the Most High thy vows.
15 And call Me in a day of adversity, I deliver thee, and thou honourest Me.
16 And to the wicked hath God said: What to thee -- to recount My statutes? That thou liftest up My covenant on thy mouth?
17 Yea, thou hast hated instruction, And dost cast My words behind thee.
18 If thou hast seen a thief, Then thou art pleased with him, And with adulterers [is] thy portion.
19 Thy mouth thou hast sent forth with evil, And thy tongue joineth deceit together,
20 Thou sittest, against thy brother thou speakest, Against a son of thy mother givest slander.
21 These thou didst, and I kept silent, Thou hast thought that I am like thee, I reprove thee, and set in array before thine eyes.
22 Understand this, I pray you, Ye who are forgetting God, Lest I tear, and there is no deliverer.
23 He who is sacrificing praise honoureth Me, As to him who maketh a way, I cause him to look on the salvation of God!