1 Išgirskite visos tautos! Klausykitės visi pasaulio gyventojai:

2 prastuoliai ir kilmingieji, turtuoliai ir vargšai!

3 Savo burna skelbsiu išmintį; mano širdies apmąstymai­išmanymas.

4 Aš klausysiuos patarlių, skambant arfai įminsiu mįslę.

5 Ko gi man nelaimės dienomis bijoti, kai priešai klastingi apninka,

6 kurie savo turtais pasitiki ir giriasi gausiais savo lobiais?

7 Nė vienas žmogus negalės išpirkti savo brolio nė Dievui duoti išpirką už jį.

8 Didelė kaina už sielos išpirkimą­tiek niekad neturėsi,

9 kad galėtum amžinai gyventi ir nematytum sugedimo.

10 Matysi, kaip išminčiai miršta, kvailiai ir paikieji žūna, palikdami turtus kitiems.

11 Jie nori, kad jų namai pasiliktų per amžius, jų buveinės kartų kartoms, savo vardais jie pavadina žemes.

12 Net ir garbingas žmogus neišlieka: jis panašus į galviją, kuris pražūna.

13 Toks yra kvailai pasitikinčiųjų likimas ir galas jų pasekėjų, kurie pritaria jiems.

14 Mirtis juos ganys kaip avis. Josios buveinei jie skirti ir į ją nužengs. Jų kūnas sunyks, pavidalas sudūlės; mirusiųjų buveinė bus jų namai.

15 Tačiau Dievas iš kapo išpirks mano sielą, Jis priims mane.

16 Nesijaudink, jei kas praturtėja ir jo namų garbė padidėja.

17 Juk mirdamas jis to nepasiims, garbė nepalydės jo.

18 Nors gyvendamas jis tarsis esąs laimingas, kiti jį dėl sėkmės girs,

19 tačiau jis nužengs pas savo tėvų kartą ir šviesos neregės per amžius.

20 Žmogus, kuris yra gerbiamas, bet neturi supratimo, yra panašus į galviją, kuris pražus.

1 To the Overseer. -- By sons of Korah. A Psalm. Hear this, all ye peoples, Give ear, all ye inhabitants of the world.

2 Both low and high, together rich and needy.

3 My mouth speaketh wise things, And the meditations of my heart [are] things of understanding.

4 I incline to a simile mine ear, I open with a harp my riddle:

5 Why do I fear in days of evil? The iniquity of my supplanters doth compass me.

6 Those trusting on their wealth, And in the multitude of their riches, Do shew themselves foolish.

7 A brother doth no one at all ransom, He doth not give to God his atonement.

8 And precious [is] the redemption of their soul, And it hath ceased -- to the age.

9 And still he liveth for ever, He seeth not the pit.

10 For he seeth wise men die, Together the foolish and brutish perish, And have left to others their wealth.

11 Their heart [is]: Their houses [are] to the age, Their tabernacles to all generations. They proclaimed their names over the lands.

12 And man in honour doth not remain, He hath been like the beasts, they have been cut off.

13 This their way [is] folly for them, And their posterity with their sayings are pleased. Selah.

14 As sheep for Sheol they have set themselves, Death doth afflict them, And the upright rule over them in the morning, And their form [is] for consumption. Sheol [is] a dwelling for him.

15 Only, God doth ransom my soul from the hand of Sheol, For He doth receive me. Selah.

16 Fear not, when one maketh wealth, When the honour of his house is abundant,

17 For at his death he receiveth nothing, His honour goeth not down after him.

18 For his soul in his life he blesseth, (And they praise thee when thou dost well for thyself.)

19 It cometh to the generation of his fathers, For ever they see not the light.

20 Man in honour, who understandest not, Hath been like the beasts, they have been cut off!