1 Viešpatie, nebausk manęs rūstaudamas ir neplak savo įniršyje.

2 Tavo strėlės įsmigo į mane ir Tavo ranka slegia mane.

3 Nebėra nieko sveiko mano kūne dėl Tavo rūstybės ir poilsio mano kauluose dėl mano nuodėmės.

4 Mano kaltės iškilo virš mano galvos; lyg sunki našta jos pasidarė man per sunkios.

5 Dvokia ir pūliuoja mano žaizdos dėl mano kvailybės.

6 Esu varge, visai sulinkęs, vaikštau nusiminęs visą dieną.

7 Mano strėnos dega, nieko sveiko nebėra mano kūne.

8 Nusilpęs, labai sudaužytas vaitoju dėl savo širdies nerimo.

9 Viešpatie, Tu žinai visus mano troškimus ir mano dūsavimas nėra paslėptas nuo Tavęs.

10 Mano širdis smarkiai plaka, netekau jėgų, mano akių šviesa nyksta.

11 Mano draugai ir bičiuliai laikosi atstu nuo mano skausmų; mano artimieji stovi iš tolo.

12 Kurie kėsinasi į mano gyvybę, paspendė žabangus; kurie siekia man pakenkti, grasina man sunaikinimu, visą dieną rengia klastas.

13 Esu lyg kurčias­negirdžiu, lyg nebylys­neatveriu burnos.

14 Tapau lyg žmogus, kuris nieko negirdi, kurio burnoje nėra atsakymo.

15 Viešpatie, Tavimi viliuosi. Tu išgirsi, Viešpatie, mano Dieve!

16 Sakau: "Tenesidžiaugia ir tenesididžiuoja jie prieš mane, kai mano koja paslysta!"

17 Esu pasiruošęs kristi, mano kentėjimai nesiliauja.

18 Išpažinsiu savo kaltę, gailėsiuosi dėl savo nuodėmės.

19 Mano priešai gyvena ir yra galingi, ir daug tų, kurie nekenčia manęs neteisingai.

20 Kurie atlygina piktu už gera, yra mano priešai, nes seku gera.

21 Viešpatie, nepalik manęs! Mano Dieve, nebūk toli nuo manęs!

22 Skubėk padėti man, Viešpatie, mano gelbėtojau!

1 A Psalm of David, `To cause to remember.` Jehovah, in Thy wrath reprove me not, Nor in Thy fury chastise me.

2 For Thine arrows have come down on me, And Thou lettest down upon me Thy hand.

3 Soundness is not in my flesh, Because of Thine indignation, Peace is not in my bones because of my sin.

4 For mine iniquities have passed over my head, As a heavy burden -- too heavy for me.

5 Stunk -- become corrupt have my wounds, Because of my folly.

6 I have been bent down, I have been bowed down -- unto excess, All the day I have gone mourning.

7 For my flanks have been full of drought, And soundness is not in my flesh.

8 I have been feeble and smitten -- unto excess, I have roared from disquietude of heart.

9 Lord, before Thee [is] all my desire, And my sighing from Thee hath not been hid.

10 My heart [is] panting, my power hath forsaken me, And the light of mine eyes, Even they are not with me.

11 My lovers and my friends over-against my plague stand. And my neighbours afar off have stood.

12 And those seeking my soul lay a snare, And those seeking my evil Have spoken mischievous things, And they do deceits meditate all the day.

13 And I, as deaf, hear not. And as a dumb one who openeth not his mouth.

14 Yea, I am as a man who heareth not, And in his mouth are no reproofs.

15 Because for Thee, O Jehovah, I have waited, Thou dost answer, O Lord my God.

16 When I said, `Lest they rejoice over me, In the slipping of my foot against me they magnified themselves.

17 For I am ready to halt, And my pain [is] before me continually.

18 For mine iniquity I declare, I am sorry for my sin.

19 And mine enemies [are] lively, They have been strong, and those hating me without cause, Have been multiplied.

20 And those paying evil for good accuse me, Because of my pursuing good.

21 Do not forsake me, O Jehovah, My God, be not far from me,

22 Haste to help me, O Lord, my salvation!