1 Kokios mielos Tavo buveinės, kareivijų Viešpatie!2 Alpsta mano siela ir ilgisi Viešpaties kiemų. Mano širdis ir kūnas šaukiasi gyvojo Dievo.3 Net ir žvirblis randa namus, kregždė­lizdą perėti vaikams prie Tavo aukurų, kareivijų Viešpatie, mano Karaliau ir Dieve!4 Palaiminti, kurie gyvena Tavo namuose: jie nuolat giria Tave!5 Palaimintas žmogus, kuris randa stiprybę Tavyje, kuris yra keleivis savo širdy.6 Keliaudami išdegusiu slėniu, jie šaltiniu jį paverčia, ankstyvasis lietus jį padengia palaiminimais.7 Jie eina iš jėgos į jėgą, kol Dievą Sione išvysta.8 Kareivijų Viešpatie, išgirsk mano maldą! Išgirsk, Jokūbo Dieve!9 Pažvelk, Dieve, mūsų skyde! Pažiūrėk į veidą savo pateptojo!10 Juk viena diena Tavo kiemuose yra vertesnė už tūkstantį kitur; geriau būti durininku Dievo namuose, negu gyventi nusidėjėlių palapinėse.11 Saulė ir skydas yra Viešpats; malonę ir garbę teikia Viešpats, gerų dalykų neatsako tiems, kurie nekaltai elgiasi.12 Kareivijų Viešpatie, palaimintas žmogus, kuris pasitiki Tavimi!