1 Palaimintas žmogus, kuris nesielgia, kaip pataria bedieviai, nestoja į nusidėjėlių kelią, nesėdi su apjuokėjais,2 bet mėgsta Viešpaties įstatymą ir mąsto apie Jo įstatymą dieną ir naktį.3 Jis bus kaip medis, prie upelio pasodintas, kuris, metui atėjus, duoda derlių ir jo lapai nevysta; ką jis bedarytų, jam sekasi.4 Ne tokie yra bedieviai. Jie kaip pelai, sklaidomi vėjo.5 Todėl teisme neišstovės bedieviai, nė nusidėjėliai teisiųjų susirinkime.6 Nes Viešpats žino teisiojo kelią, o bedievių kelias pražus.

1 Beato l’uomo che non cammina secondo il consiglio degli empi, che non si ferma nella via de’ eccatori, né si siede sul banco degli schernitori;2 ma il cui diletto è nella legge dell’Eterno, e su quella legge medita giorno e notte.3 Egli sarà come un albero piantato presso a rivi d’acqua, il quale dà il suo frutto nella sua stagione, e la cui fronda non appassisce; e tutto quello che fa, prospererà.4 Non così gli empi; anzi son come pula che il vento porta via.5 Perciò gli empi non reggeranno dinanzi al giudizio, né i peccatori nella raunanza dei giusti.6 Poiché l’Eterno conosce la via de’ giusti, ma la via degli empi mena alla rovina.