1 Dieve, Tu esi mano Dievas! Nuo ankstaus ryto Tavęs ieškau, Tavęs trokšta mano siela, kūnas ilgisi Tavęs kaip sausa ir nualinta žemė be vandens.

2 Šventykloje ieškojau Tavęs, pamačiau Tavo galybę ir šlovę.

3 Tavo malonė yra geresnė už gyvenimą, todėl mano lūpos girs Tave.

4 Šlovinsiu Tave, kol gyvensiu, Tavo vardą minėdamas, kelsiu į Tave rankas.

5 Mano siela bus pasotinta kaip kaulų smegenimis ir riebalais, lūpos džiaugsmingai girs Tave,

6 kai prisiminsiu Tave savo lovoje, mąstysiu apie Tave budėdamas naktį.

7 Tu buvai man pagalba, todėl aš džiūgausiu Tavo sparnų pavėsyje.

8 Mano siela įsikibo į Tave; Tavo dešinė palaiko mane.

9 Kurie siekia atimti man gyvybę, nueis į žemės gelmes.

10 Jie kris nuo kardo ir taps grobiu šakalams.

11 O karalius džiaugsis Dievu. Girsis kiekvienas, kuris prisiekia Juo, bet melagių burna bus užkimšta.

1 Salmo di Davide: quand’era nel deserto di Giuda.} O Dio, tu sei l’Iddio mio, io ti cerco dall’alba; l’anima mia è assetata di te, la mia carne ti brama in una terra arida, che langue, senz’acqua.

2 Così t’ho io mirato nel santuario per veder la tua forza e la tua gloria.

3 Poiché la tua benignità val meglio della vita; le mie labbra ti loderanno.

4 Così ti benedirò finché io viva, e alzerò le mani invocando il tuo nome.

5 L’anima mia sarà saziata come di midollo e di grasso, e la mia bocca ti loderà con labbra giubilanti.

6 Quand’io mi ricordo di te sul mio letto, medito di te nelle veglie della notte.

7 Poiché tu sei stato il mio aiuto, ed io giubilo all’ombra delle tue ali.

8 L’anima mia s’attacca a te per seguirti; la tua destra mi sostiene.

9 Ma costoro che cercano la rovina dell’anima mia, entreranno nelle parti più basse della terra.

10 Saran dati in balìa della spada, saranno la preda degli sciacalli.

11 Ma il re si rallegrerà in Dio; chiunque giura per lui si glorierà, perché la bocca di quelli che dicon menzogne sarà turata.