1 Jei Viešpats nebūtų stojęs už mus,­tesako Izraelis,­

2 jei Viešpats nebūtų stojęs už mus, kai žmonės mus užpuolė,

3 jie mus gyvus būtų prariję, kai užsidegė jų rūstybė prieš mus.

4 Tada vandenys mus būtų užlieję, srovė būtų apsėmusi mūsų sielas,

5 gausūs vandenys būtų apsėmę mūsų sielas.

6 Palaimintas Viešpats, kuris neatidavė mūsų į jų dantis.

7 Mūsų sielos ištrūko kaip paukštis iš medžiotojo tinklo. Tinklas sutrūko, ir mes pasprukome.

8 Mūsų pagalba yra Viešpaties, dangaus ir žemės Kūrėjo, vardas.

1 Canto dei pellegrinaggi. Di Davide. Se non fosse stato l’Eterno che fu per noi, lo dica pure ora Israele,

2 se non fosse stato l’Eterno che fu per noi, quando gli uomini si levarono contro noi,

3 allora ci avrebbero inghiottiti tutti vivi, quando l’ira loro ardeva contro noi;

4 allora le acque ci avrebbero sommerso, il torrente sarebbe passato sull’anima nostra;

5 allora le acque orgogliose sarebbero passate sull’anima nostra.

6 Benedetto sia l’Eterno che non ci ha dato in preda ai loro denti!

7 L’anima nostra è scampata, come un uccello dal laccio degli uccellatori; il laccio è stato rotto, e noi siamo scampati.

8 Il nostro aiuto è nel nome dell’Eterno, che ha fatto il cielo e la terra.