1 Jei Viešpats nebūtų stojęs už mus,­tesako Izraelis,­2 jei Viešpats nebūtų stojęs už mus, kai žmonės mus užpuolė,3 jie mus gyvus būtų prariję, kai užsidegė jų rūstybė prieš mus.4 Tada vandenys mus būtų užlieję, srovė būtų apsėmusi mūsų sielas,5 gausūs vandenys būtų apsėmę mūsų sielas.6 Palaimintas Viešpats, kuris neatidavė mūsų į jų dantis.7 Mūsų sielos ištrūko kaip paukštis iš medžiotojo tinklo. Tinklas sutrūko, ir mes pasprukome.8 Mūsų pagalba yra Viešpaties, dangaus ir žemės Kūrėjo, vardas.

1 Canto dei pellegrinaggi. Di Davide. Se non fosse stato l’Eterno che fu per noi, lo dica pure ora Israele,2 se non fosse stato l’Eterno che fu per noi, quando gli uomini si levarono contro noi,3 allora ci avrebbero inghiottiti tutti vivi, quando l’ira loro ardeva contro noi;4 allora le acque ci avrebbero sommerso, il torrente sarebbe passato sull’anima nostra;5 allora le acque orgogliose sarebbero passate sull’anima nostra.6 Benedetto sia l’Eterno che non ci ha dato in preda ai loro denti!7 L’anima nostra è scampata, come un uccello dal laccio degli uccellatori; il laccio è stato rotto, e noi siamo scampati.8 Il nostro aiuto è nel nome dell’Eterno, che ha fatto il cielo e la terra.