1 Tepakyla Dievas, tebūna išsklaidyti Jo priešai, tebėga nuo Jo, kurie Jo nekenčia.

2 Kaip dūmai išsklaidomi, kaip vaškas nuo ugnies sutirpsta, taip tepradingsta nedorėliai Dievo akivaizdoje.

3 Teisieji tegu linksminasi ir džiūgauja prieš Dievą, tedžiūgauja neapsakomai.

4 Giedokite Dievui! Girkite Jo vardą! Taisykite kelią Tam, kuris važinėja virš debesų! Jo vardas yra Viešpats. Džiūgaukite Jo akivaizdoje!

5 Našlaičių tėvas ir našlių globėjas savo šventoje buveinėje yra Dievas.

6 Dievas parūpina benamiams namus, išveda belaisvius į laisvę. Tik maištininkai lieka gyventi išdžiūvusioje žemėje.

7 Dieve, kai Tu ėjai savo tautos priekyje, kai žygiavai per dykumą,

8 žemė drebėjo, Dievo akivaizdoje dangūs lašėjo. Sinajus drebėjo prieš Dievą, Izraelio Dievą.

9 Dieve, siuntei gausų lietų ant savųjų, juo gaivinai suvargusius.

10 Tavoji tauta tenai įsikūrė, Dieve, Tu buvai jiems geras ir viskuo aprūpinai.

11 Kai Viešpats tarė žodį, didelis būrys skelbėjų pasipylė,

12 karaliai ir kariuomenė skubėdami pabėgo, o šeimininkė padalino grobį.

13 Nors gulėjote garduose, buvote lyg balandžio sparnai, padengti sidabru, ir geltonu auksu­jo plunksnos.

14 Kai Visagalis išsklaidė karalius, žemė atrodė balta lyg sniegas Calmone.

15 Dievo kalnas­kalnas Bašane, aukštas kalnas­kalnas Bašane.

16 Ko šnairuojate, aukštosios kalnų viršūnės, į kalną, kur Dievas panoro gyventi? Taip, Viešpats gyvens jame per amžius!

17 Dievo vežimų tūkstančių tūkstančiai, Viešpats tarp jų ant Sinajaus, savo šventykloje.

18 Tu užžengei aukštyn, nusivedei paimtus belaisvius, ėmei dovanų iš žmonių, net iš maištaujančių, kad Viešpats Dievas gyventų tarp jų.

19 Tebūna šlovinamas Viešpats kasdien! Jis naštas mūsų neša, Jis mūsų išgelbėjimo Dievas.

20 Mūsų Dievas­mus gelbėjantis Dievas. Viešpats Dievas gali išgelbėti iš mirties.

21 Tačiau Dievas sudaužo galvas savo priešams, gauruotas galvas tiems, kurie nepaliauja elgtis nedorai.

22 Viešpats tarė: "Iš Bašano kalnų juos sugrąžinsiu, jūros gelmėje surasiu,

23 kad mirkytum koją jų kraujuje ir tavo šunų liežuviams būtų ką laižyti".

24 Jie matė Tavo eitynes, Dieve, mano Dievo ir mano Karaliaus didingąjį žygį į šventyklą.

25 Priešakyje giesmininkai, gale muzikantai ėjo, viduryje mergaitės mušė būgnelius.

26 Laiminkite Dievą susirinkimuose, Viešpatį, kurie esate iš Izraelio giminės.

27 Priekyje eina Benjaminas, visų jauniausias! Judo kunigaikščiai su savo būriais, Zabulono ir Neftalio kunigaikščiai.

28 Dieve, parodyk savo galybę, įtvirtink, Dieve, tai, ką padarei mūsų labui!

29 Jeruzalėje yra Tavo šventykla, karaliai ten dovanas Tau neš.

30 Sudrausk nendryno žvėrį, kaimenę jaučių su tautų veršiais; sutrypk norinčius duoklės! Išsklaidyk tautas, mėgstančias karus.

31 Ateis Egipto kunigaikščiai, Etiopija išties rankas į Dievą!

32 Pasaulio karalystės, giedokite Dievui, giedokite gyrių Viešpačiui!

33 Tam, kuris važinėja danguose, esančiuose nuo seno. Štai Jis pakelia savo galingą balsą.

34 Pripažinkite Dievo galybę. Izraelyje Jo didybė, debesyse Jo galia!

35 Didingas Dievas yra savo šventykloje, Izraelio Dievas; Jis teikia savo tautai galybę ir jėgą. Tebūna šlovinamas Dievas!

1 Al Capo de’ musici. Di Davide. Salmo. Canto.} Lèvisi Iddio, e i suoi nemici saranno dispersi, e quelli che l’odiano uggiranno dinanzi a lui.

2 Tu li dissiperai come si dissipa il fumo; come la cera si strugge dinanzi al fuoco, così periranno gli empi dinanzi a Dio.

3 Ma i giusti si rallegreranno, esulteranno nel cospetto di Dio, e gioiranno con letizia.

4 Cantate a Dio, salmeggiate al suo nome, preparate la via a colui che cavalca attraverso i deserti; il suo nome è: l’Eterno, ed esultate dinanzi a lui.

5 Padre degli orfani e difensore delle vedove è Iddio nella dimora della sua santità;

6 Iddio dona al solitario una famiglia, trae fuori i prigionieri e dà loro prosperità; solo i ribelli dimorano in terra arida.

7 O Dio, quando tu uscisti davanti al tuo popolo, quando ti avanzasti attraverso il deserto, Sela.

8 la terra tremò; anche i cieli si strussero in pioggia per la presenza di Dio; lo stesso Sinai tremò alla presenza di Dio, dell’Iddio d’Israele.

9 O Dio, tu spandesti una pioggia di benefizi sulla tua eredità; quand’essa era sfinita, tu la ristorasti.

10 La tua greggia prese dimora nel paese, che tu avevi, o Dio, preparato nella tua bontà pei miseri.

11 Il Signore dà un ordine: le messaggere di buone novelle sono una grande schiera.

12 I re degli eserciti fuggono, fuggono, e la rimasta a casa divide le spoglie.

13 Quando vi siete riposati tra gli ovili, le ali della colomba si son coperte d’argento, e le sue penne hanno preso il giallo dell’oro.

14 Quando l’Onnipotente disperse i re nel paese, lo Tsalmon si coperse di neve.

15 O monte di Dio, o monte di Basan, o monte dalle molte cime, o monte di Basan,

16 perché, o monti dalle molte cime, guardate con invidia al monte che Dio s’è scelto per sua dimora? Sì, l’Eterno vi abiterà in perpetuo.

17 I carri di Dio si contano a miriadi e miriadi, a migliaia di migliaia; il Signore viene dal Sinai nel santuario.

18 Tu sei salito in alto, hai menato in cattività dei prigioni, hai preso doni dagli uomini, anche dai ribelli, per far quivi la tua dimora, o Eterno Iddio.

19 Sia benedetto il Signore! Giorno per giorno porta per noi il nostro peso; egli ch’è l’Iddio della nostra salvezza. Sela.

20 Iddio è per noi l’Iddio delle liberazioni; e all’Eterno, al Signore, appartiene il preservar dalla morte.

21 Ma Dio schiaccerà il capo de’ suoi nemici, la testa chiomata di colui che cammina nelle sue colpe.

22 Il Signore ha detto: Io ti ritrarrò da Basan, ti ritrarrò dalle profondità del mare,

23 affinché tu affondi il tuo piè nel sangue, e la lingua de’ tuoi cani abbia la sua parte de’ tuoi nemici.

24 Essi han veduto la tua entrata, o Dio, l’entrata del mio Dio, del mio Re, nel santuario.

25 Precedevano i cantori, dietro venivano i sonatori, in mezzo alle fanciulle, che battevano i tamburi.

26 Benedite Iddio nelle raunanze, benedite il Signore, voi che siete della fonte d’Israele!

27 Ecco il piccolo Beniamino, che domina gli altri; i principi di Giuda e la loro schiera, i principi di abulon, i principi di Neftali.

28 Il tuo Dio ha ordinato la tua forza; rafferma, o Dio, ciò che hai operato per noi!

29 Nel tuo tempio, ch’è sopra Gerusalemme, i re ti recheranno doni.

30 Minaccia la bestia de’ canneti, la moltitudine de’ tori coi giovenchi de’ popoli, che si prostrano recando verghe d’argento. Dissipa i popoli che si dilettano in guerre.

31 Gran signori verranno dall’Egitto, l’Etiopia s’affretterà a tender le mani verso Dio.

32 O regni della terra, cantate a Dio, salmeggiate al Signore, Sela.

33 a colui che cavalca sui cieli dei cieli eterni! Ecco, egli fa risonar la sua voce, la sua voce potente.

34 Riconoscete la potenza di Dio; la sua maestà è sopra Israele, e la sua potenza è ne’ cieli.

35 O Dio, tu sei tremendo dai tuoi santuari! L’Iddio d’Israele è quel che dà forza e potenza al suo popolo. Benedetto sia Iddio!