1 Viešpatie, mano Dieve, Tavimi aš pasitikiu. Gelbėk mane ir išlaisvink nuo visų mano persekiotojų,2 kad manęs jie nepagriebtų kaip liūtas, kuris drasko į gabalus, kai nėra kam gelbėti.3 Viešpatie, mano Dieve, jei aš tai padariau, jei neteisybė yra mano rankose,4 jei piktu atlyginau tam, kuris buvo taikoje su manimi (juk aš išlaisvinau tą, kuris be priežasties yra mano priešas),5 tegu priešas persekioja mano sielą, mano gyvybę į žemę sutrypia, mano garbę dulkėmis paverčia.6 Viešpatie, pakilk savo rūstybėje, stokis prieš mano priešų siautimą, pabusk dėl manęs ir teisk, kaip žadėjai.7 Tegul aplinkui Tave susiburia tautos, Tu jų akivaizdoje sėskis į sostą.8 Viešpats teis tautas. Teisk mane, Viešpatie, pagal mano teisumą, pagal nekaltumą, kuris yra manyje.9 Padaryk nedorėlių užmačioms galą, o teisųjį sutvirtink. Tu ištiri širdis ir inkstus, teisusis Dieve!10 Mano apsauga yra nuo Dievo, kuris išgelbsti tiesiaširdžius.11 Dievas­teisingas teisėjas, Dievas kasdien rūstinasi ant nedorėlių.12 Neatgailaujančiam Jis kardą galanda, įtempia lanką, taiko;13 Jis paruošė jam mirties įrankius, nukreipė į jį ugnines strėles.14 Jis pradėjo neteisybę, pastojo piktais sumanymais, pagimdė melą.15 Jis padarė ir iškasė duobę, bet pats įgarmėjo į skylę, kurią paruošė.16 Ant jo galvos sugrįš jo pikti sumanymai, jo smurtas kris jam ant viršugalvio.17 Aš girsiu Viešpatį už Jo teisumą, giedosiu gyrių aukščiausiojo Viešpaties vardui.

1 Shiggaion di Davide ch’egli cantò all’Eterno, a proposito delle parole di Cush, beniaminita. O Eterno, Dio mio, io mi confido in te; alvami da tutti quelli che mi perseguitano, e liberami;2 che talora il nemico, come un leone, non sbrani l’anima mia lacerandola, senza che alcuno mi liberi.3 O Eterno, Dio mio, se ho fatto questo, se v’è perversità nelle mie mani,4 se ho reso mal per bene a chi viveva meco in pace (io che ho liberato colui che m’era nemico senza agione),5 perseguiti pure il nemico l’anima mia e la raggiunga, e calpesti al suolo la mia vita, e stenda la mia gloria nella polvere. Sela.6 Lèvati, o Eterno, nell’ira tua, innalzati contro i furori de’ miei nemici, e dèstati in mio favore.7 Tu hai ordinato il giudicio. Ti circondi l’assemblea de’ popoli, e ponti a sedere al di sopra d’essa in luogo elevato.8 L’Eterno giudica i popoli; giudica me, o Eterno, secondo la mia giustizia e la mia integrità.9 Deh, venga meno la malvagità de’ malvagi, ma stabilisci il giusto; poiché sei l’Iddio giusto che prova i cuori e le reni.10 Il mio scudo è in Dio, che salva i diritti di cuore.11 Iddio è un giusto giudice, un Dio che s’adira ogni giorno.12 Se il malvagio non si converte egli aguzzerà la sua spada; egli ha teso l’arco suo e lo tien pronto;13 dispone contro di lui strumenti di morte; le sue frecce le rende infocate.14 Ecco, il malvagio è in doglie per produrre iniquità. Egli ha concepito malizia e partorisce menzogna.15 Ha scavato una fossa e l’ha resa profonda, ma è caduto nella fossa che ha fatta.16 La sua malizia gli ritornerà sul capo, e la sua violenza gli scenderà sulla testa.17 Io loderò l’Eterno per la sua giustizia, e salmeggerò al nome dell’Eterno, dell’Altissimo.