1 Palaiminti, kurių kelias nepeiktinas, kurie pagal Viešpaties įstatymą vaikšto.

2 Palaiminti, kurie klauso Jo liudijimų ir visa širdimi Jo ieško,

3 nedaro jie neteisybės, vaikšto Jo keliais.

4 Tu įsakei stropiai vykdyti Tavo potvarkius.

5 O kad mano keliai būtų nukreipti vykdyti Tavo nuostatus!

6 Niekada nepatirčiau gėdos, jei į Tavo įsakymus žiūrėčiau.

7 Tyra širdimi Tave šlovinsiu, teisius Tavo nuosprendžius pažinęs.

8 Nuostatus Tavo vykdysiu, nepalik manęs visiškai.

9 Kaip gali jaunuolis savo kelią išlaikyti tyrą? Laikydamasis Tavo žodžių.

10 Visa širdimi ieškojau Tavęs, neleisk man nuo įsakymų Tavo nuklysti.

11 Giliai širdyje paslėpiau Tavo žodį, kad Tau nenusidėčiau.

12 Palaimintas esi, Viešpatie, mane savo nuostatų mokyk.

13 Savo lūpomis skelbiau visus Tavo sprendimus.

14 Tavo liudijimų keliais džiaugiuosi labiau negu visais turtais.

15 Apie Tavo potvarkius nuolat mąstysiu ir žiūrėsiu į Tavo kelius.

16 Nuostatais Tavo gėrėsiuos, nepamiršiu Tavo žodžių.

17 Suteik savo tarnui malonę, kad aš gyvendamas Tavo žodžio laikyčiausi.

18 Atverk man akis, kad stebuklus Tavo įstatyme regėčiau.

19 Esu žemėje svečias, neslėpk nuo manęs savo įsakymų.

20 Mano siela pailso, besiilgėdama Tavo sprendimų.

21 Tu sudraudi išdidžiuosius; prakeikti nuklydę nuo Tavo įsakymų.

22 Pašalink nuo manęs panieką ir gėdą, nes laikausi Tavo liudijimų.

23 Kunigaikščiai susirinkę tariasi prieš mane, bet Tavo tarnas mąsto apie Tavo nuostatus.

24 Tavo liudijimai yra mano pasimėgimas ir mano patarėjai.

25 Mano siela nublokšta į dulkes, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.

26 Savo kelius paskelbiau, ir Tu išklausei mane; pamokyk mane savo nuostatų.

27 Leisk man suvokti Tavo potvarkių kelią, tai kalbėsiu apie Tavo stebuklus.

28 Mano siela nyksta iš sielvarto, sustiprink mane, kaip esi pažadėjęs.

29 Melo kelią pašalink nuo manęs, savo įstatymu mane apdovanok.

30 Pasirinkau tiesos kelią, Tavo sprendimus laikau priešais save.

31 Įsitvėriau Tavo liudijimų; Viešpatie, neleisk man patirti gėdos.

32 Tavo įsakymų keliu bėgsiu, kai išplėsi mano širdį.

33 Viešpatie, pamokyk mane savo nuostatų kelio, tai iki galo jo laikysiuos.

34 Duok suprasti Tavo įstatymą, kad vykdyčiau ir nuoširdžiai jo laikyčiausi.

35 Savo įsakymų takais mane vesk, nes jais aš gėriuosi.

36 Palenk mano širdį prie liudijimų savo, o ne prie godumo,

37 nugręžk mano akis nuo tuštybių; atgaivink mane savo kelyje.

38 Ištesėk pažadą, duotą savo tarnui, kuris bijosi Tavęs.

39 Nukreipk nuo manęs gėdą, kuri baugina mane, nes Tavo sprendimai yra geri.

40 Štai aš ilgiuosi Tavo potvarkių, atgaivink mane savo teisumu.

41 Viešpatie, būk man gailestingas, teateina Tavo išgelbėjimas, kaip Tu pažadėjai.

42 Tada duosiu atsakymą tam, kuris iš manęs tyčiojasi, nes pasitikiu Tavo žodžiu.

43 Neatimk iš manęs tiesos žodžio, nes laukiu Tavo sprendimų.

44 Per amžių amžius laikysiuos Tavo įstatymo.

45 Vaikščiosiu laisvas, nes tyrinėju Tavo potvarkius.

46 Kalbėsiu apie Tavo liudijimus karalių akivaizdoje ir nebūsiu sugėdintas.

47 Gėrėsiuosi Tavo įsakymais, kuriuos pamilau.

48 Kelsiu rankas į Tavo įsakymus, kuriuos pamilau, mąstysiu apie Tavo nuostatus.

49 Prisimink žodį savo tarnui, kuriuo suteikei man viltį.

50 Tai yra paguoda mano varge, nes Tavo žodis mane atgaivino.

51 Nors pasipūtėliai mane skaudžiai išjuokia, nuo Tavo įstatymo aš nenukrypau.

52 Viešpatie, aš prisimenu Tavo senus nuosprendžius ir jais pasiguodžiu.

53 Mane siaubas apima, kai matau nedorėlį, nepaisantį Tavo įstatymo.

54 Tavo nuostatai tapo man giesmėmis mano viešnagės namuose.

55 Ir naktį atsimenu, Viešpatie, Tavąjį vardą ir laikausi Tavo įstatymo.

56 Tai teko man, nes aš laikiausi Tavo potvarkių.

57 Viešpats yra mano dalis; aš pasižadėjau Tavo žodžių laikytis.

58 Nuoširdžiai ieškau Tavo palankumo, būk gailestingas, kaip esi pažadėjęs.

59 Galvojau apie savo kelią ir pasukau link Tavo liudijimų.

60 Skubiai ir nedelsdamas vykdau Tavo įsakymus.

61 Nors nedorėliai apiplėšė mane, bet aš neužmiršau Tavo įstatymo.

62 Vidurnaktį atsikėlęs, dėkoju už teisingus Tavo sprendimus.

63 Aš draugas visiems, kurie Tavęs bijo ir Tavo potvarkius vykdo.

64 Viešpatie, žemė pilna Tavo gailestingumo, mokyk mane savo nuostatų.

65 Viešpatie, Tu darei savo tarnui gera, kaip buvai pažadėjęs.

66 Mokyk mane teisingai nuspręsti ir pasirinkti, nes aš patikėjau Tavo įsakymais.

67 Nuklydęs ir pažemintas buvau, bet dabar klausau Tavo žodžio.

68 Tu esi geras ir darai gera, mokyk mane savo nuostatų.

69 Šmeižtais drabsto mane pasipūtėliai, bet aš nuoširdžiai Tavo potvarkių laikausi.

70 Jų širdis vieni riebalai, o aš gėriuosi Tavo įstatymu.

71 Naudinga man buvo nukentėti, kad Tavo nuostatų pasimokyčiau.

72 Man Tavo įstatymas brangesnis už daugybę aukso ir sidabro.

73 Tavo rankos padarė ir suformavo mane; suteik man išminties suprasti Tavo įsakymus.

74 Kurie Tavęs bijo, džiaugiasi mane matydami, nes Tavo žodžiu pasitikiu.

75 Viešpatie, žinau, jog teisingi Tavo sprendimai ir teisingai mane nubaudei.

76 Paguosk dabar mane savo malone, kaip esi savo tarnui žadėjęs.

77 Būk gailestingas, kad aš išlikčiau gyvas, nes gėriuosi Tavo įstatymu.

78 Sugėdinti tebūna išdidieji, nes jie be priežasties puolė mane. Aš mąstysiu apie Tavo potvarkius.

79 Tesigręžia į mane, kurie Tavęs bijo, kurie pažino Tavo liudijimus.

80 Tegu mano širdis nepažeidžia nuostatų Tavo, kad nebūčiau sugėdintas.

81 Mano siela ilgisi Tavo išgelbėjimo, bet aš pasitikiu Tavo žodžiu.

82 Mano akys pavargo belaukdamos, kas Tavo žadėta. Kada Tu mane paguosi?

83 Nors tapau panašus į vynmaišį dūmuose, bet Tavo nuostatų neužmiršau.

84 Kiek dar dienų liko Tavo tarnui? Kada mano persekiotojus pasmerksi?

85 Išdidieji kasa man duobę, nepaisydami Tavo įstatymo.

86 Visi Tavo įsakymai teisūs; padėk man prieš melagingus persekiotojus.

87 Jie vos nesunaikino manęs žemėje. Bet aš Tavo potvarkių neapleidau.

88 Atgaivink mane dėl savo malonės! Aš laikysiuosi Tavo burnos liudijimų.

89 Viešpatie, Tavo žodis amžinai įtvirtintas danguje.

90 Tavo ištikimybė kartų kartoms; Tu sutvėrei žemę, ir ji pasilieka.

91 Ligi šiol viskas laikosi, kaip Tavo nutarta, Tau viskas tarnauja.

92 Jei Tavo įstatymu nesigėrėčiau, seniai būčiau žuvęs.

93 Niekada neužmiršiu Tavo potvarkių, nes jais Tu atgaivinai mane.

94 Aš esu Tavo, išgelbėk mane, trokštu suvokti Tavo potvarkius.

95 Nedorėliai mane pražudyti kėsinasi, tačiau aš Tavo liudijimų laikysiuosi.

96 Mačiau, kad tobuliausi dalykai yra riboti, tik įsakymas Tavo beribis.

97 Kaip aš myliu Tavo įstatymą, mąstau apie jį ištisą dieną.

98 Įsakymai Tavo padarė mane protingesnį už mano priešus, nes jie visuomet su manimi.

99 Daugiau suprantu už visus savo mokytojus, nes mąstau apie Tavo liudijimus.

100 Daugiau išmanau už senius, nes laikausi Tavo potvarkių.

101 Nuo bet kokio pikto kelio susilaikau, nes klausau Tavo žodžio.

102 Nuo Tavo sprendimų nenukrypau, nes Tu mokai mane.

103 Kokie saldūs man yra Tavo žodžiai, saldesni mano burnai už medų.

104 Dėl Tavo potvarkių tapau išmintingas, todėl nekenčiu jokio melo.

105 Tavo žodis yra žibintas mano kojai ir šviesa mano takui.

106 Prisiekiau vykdyti Tavo teisingus sprendimus ir laikysiuosi jų.

107 Viešpatie, esu labai prislėgtas, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.

108 Viešpatie, priimk mano lūpų laisvos valios auką, pamokyk mane savo sprendimų.

109 Mano siela yra nuolat mano rankoje, tačiau Tavo įstatymo nepamirštu.

110 Nedorėliai man spendžia žabangus, bet nuo Tavo potvarkių nenukrypau.

111 Pamokymai Tavo yra mano paveldėtas turtas, jie mano širdies džiaugsmas.

112 Palenkiau savo širdį vykdyti Tavo nuostatų, tai darysiu dabar ir visados.

113 Veidmainių nekenčiu, bet Tavo įstatymą myliu.

114 Tu esi mano slėptuvė ir skydas, Tavo žodžiais pasitikiu.

115 Pasitraukite nuo manęs, piktadariai! Aš Viešpaties įsakymus vykdysiu.

116 Palaikyk mane, kaip žadėjai, kad gyvenčiau, tenebūsiu sugėdintas dėl savo vilties.

117 Suteik pagalbą, ir aš būsiu saugus, nuostatų Tavo niekados nepamiršiu.

118 Tu atmeti tuos, kurie nuo Tavo nuostatų nukrypo, jie apsigauna savo melu.

119 Tu visus žemės nedorėlius pašalini tartum atmatas, bet aš myliu Tavo liudijimus.

120 Mano kūnas dreba, bijodamas Tavęs, aš bijau Tavo sprendimų.

121 Dariau, kas yra teisu ir teisinga; neatiduok manęs prispaudėjams.

122 Užtikrink savo tarnui gerovę, neleisk, kad išdidieji mane nugalėtų.

123 Mano akys pavargo belaukdamos Tavo išgelbėjimo ir Tavo teisumo žodžio.

124 Būk gailestingas savo tarnui, mokyk mane savo nuostatų.

125 Esu Tavo tarnas; duok man supratimą pažinti Tavo liudijimus.

126 Viešpatie, metas Tau veikti, nes žmonės laužo Tavo įstatymą.

127 Tavo įsakymai brangesni man už auksą, už gryną auksą.

128 Todėl visus Tavo potvarkius laikau teisingais, nekenčiu melagingų takų.

129 Tavo liudijimai yra stebuklingi, todėl mano siela jų klauso.

130 Tavo žodžių aiškinimas apšviečia, neišmanančius daro supratingus.

131 Atveriu savo burną ir įkvepiu, alkstu Tavo įsakymų.

132 Pažvelk į mane ir būk gailestingas, kaip darai mylintiems Tavo vardą.

133 Kreipk mano žingsnius pagal savo žodžius, kad neteisybė man neviešpatautų.

134 Nuo žmonių priespaudos mane išlaisvink, ir aš vykdysiu Tavo potvarkius.

135 Parodyk savo tarnui savo veidą šviesų ir mokyk mane savo nuostatų.

136 Iš akių man srūva upeliai, nes jie nesilaiko Tavo įstatymo.

137 Viešpatie, Tu esi teisus, teisingi Tavo sprendimai.

138 Tavo liudijimai teisingi ir neabejotini.

139 Mano uolumas graužia mane, nes priešai pamiršo Tavo žodžius.

140 Tavo žodis yra visiškai tyras, jį Tavo tarnas brangina.

141 Nors esu paniekintas ir menkas, bet Tavo potvarkių neužmiršiu.

142 Tavo teisumas amžinas, Tavo įstatymas­tiesa.

143 Nors vargas ir sielvartas spaudžia, bet Tavo įsakymais gėriuosi.

144 Tavo liudijimai yra teisingi per amžius. Leisk man juos suprasti, ir aš gyvensiu.

145 Šaukiuosi iš širdies, Viešpatie, išklausyk mane; aš laikysiuosi Tavo nuostatų.

146 Šaukiuosi Tavęs; išgelbėk mane, ir klausysiu Tavo liudijimų.

147 Prieš aušrą keliuosi ir šaukiu, nes pasitikiu Tavo žodžiu.

148 Atmerkiu akis dar prieš aušrą, mąstau apie Tavo žodį.

149 Viešpatie, išgirsk mane, būdamas maloningas; atgaivink mane, kaip esi nusprendęs.

150 Artėja priešai klastingi, nutolę nuo Tavo įstatymo.

151 Arti esi, Viešpatie, ir visi Tavo įsakymai teisingi.

152 Seniai pažinau Tavo liudijimus, kad jie yra amžini.

153 Pažvelk į mano skurdą ir išlaisvink mane; juk aš nepamirštu Tavo įstatymo.

154 Gink mano bylą ir išvaduok mane, atgaivink, kaip esi pažadėjęs.

155 Išgelbėjimas toli nuo nedorėlių, nes jie neklauso Tavo nuostatų.

156 Koks didis, Viešpatie, Tavo gailestingumas, atgaivink mane, kaip esi nusprendęs.

157 Daug mano persekiotojų ir priešų, bet aš nenukrypstu nuo Tavo liudijimų.

158 Neištikimuosius matau ir bjauriuosi, nes jie nepaiso Tavo žodžio.

159 Žiūrėk, Viešpatie, kaip Tavo potvarkius myliu; atgaivink mane, būdamas maloningas.

160 Tavo žodžiai teisingi nuo pradžių, ir visi Tavo teisūs sprendimai amžini.

161 Kunigaikščiai be priežasties persekioja mane, bet mano širdis vien Tavo žodžių tebijo.

162 Tavo žodžiu džiaugiuosi, kaip didelį lobį suradęs.

163 Melo nekenčiu ir bjauriuosi, bet Tavo įstatymas man mielas.

164 Septynis kartus per dieną giriu Tave už Tavo teisingus sprendimus.

165 Kas myli Tavo įstatymą, turi didelę ramybę ir niekada nesuklumpa.

166 Laukiu, Dieve, Tavo išgelbėjimo, Tavo įsakymus vykdau.

167 Mano siela klauso Tavo liudijimų, nes labai juos myliu.

168 Laikausi Tavo potvarkių ir liudijimų, visi mano keliai Tau žinomi.

169 Tepasiekia Tave mano šauksmas, Viešpatie; duok man supratimą, kaip esi pažadėjęs.

170 Tepasiekia mano malda Tave; išlaisvink, kaip esi pažadėjęs.

171 Mano lūpos girs Tave, nes mokai mane savo nuostatų.

172 Mano liežuvis kalbės apie Tavo žodį, nes Tavo įsakymai teisingi.

173 Tavo ranka tepadeda man, nes aš pasirinkau Tavo potvarkius.

174 Ilgiuosi, Viešpatie, Tavo išgelbėjimo, įstatymu Tavo gėriuosi.

175 Mano siela tegyvena ir tegiria Tave, Tavo sprendimai tepadeda man.

176 Klaidžioju kaip avis paklydus. Ieškok savo tarno, nes Tavo įsakymų aš neužmiršau.

1 Beati quelli che sono integri nelle loro vie, che camminano secondo la legge dell’Eterno.

2 Beati quelli che osservano le sue testimonianze, che lo cercano con tutto il cuore,

3 ed anche non operano iniquità, ma camminano nelle sue vie.

4 Tu hai ordinato i tuoi precetti perché siano osservati con cura.

5 Oh siano le mie vie dirette all’osservanza dei tuoi statuti!

6 Allora non sarò svergognato quando considererò tutti i tuoi comandamenti.

7 Io ti celebrerò con dirittura di cuore, quando avrò imparato i tuoi giusti decreti.

8 Io osserverò i tuoi statuti, non abbandonarmi del tutto.

9 Come renderà il giovane la sua via pura? Col badare ad essa secondo la tua parola.

10 Io ti ho cercato con tutto il mio cuore; non lasciarmi deviare dai tuoi comandamenti.

11 Io ho riposto la tua parola nel mio cuore per non peccare contro di te.

12 Tu sei benedetto, o Eterno; insegnami i tuoi statuti.

13 Ho raccontato con le mie labbra tutti i giudizi della tua bocca.

14 Io gioisco nella via delle tue testimonianze, come se possedessi tutte le ricchezze.

15 Io mediterò sui tuoi precetti e considerò i tuoi sentieri.

16 Io mi diletterò nei tuoi statuti, non dimenticherò la tua parola.

17 Fa’ del bene al tuo servitore perché io viva ed osservi la tua parola.

18 Apri gli occhi miei ond’io contempli le maraviglie della tua legge.

19 Io sono un forestiero sulla terra; non mi nascondere i tuoi comandamenti.

20 L’anima mia si strugge dalla brama che ha dei tuoi giudizi in ogni tempo.

21 Tu sgridi i superbi, i maledetti, che deviano dai tuoi comandamenti.

22 Togli di sopra a me il vituperio e lo sprezzo, perché io ho osservato le tue testimonianze.

23 Anche quando i principi siedono e parlano contro di me, il tuo servitore medita i tuoi statuti.

24 Sì, le tue testimonianze sono il mio diletto e i miei consiglieri.

25 L’anima mia è attaccata alla polvere; vivificami secondo la tua parola.

26 Io ti ho narrato le mie vie, e tu m’hai risposto; insegnami i tuoi statuti.

27 Fammi intendere la via dei tuoi precetti, ed io mediterò le tue maraviglie.

28 L’anima mia, dal dolore, si strugge in lacrime; rialzami secondo la tua parola.

29 Tieni lontana da me la via della menzogna, e, nella tua grazia, fammi intender la tua legge.

30 Io ho scelto la via della fedeltà, mi son posto i tuoi giudizi dinanzi agli occhi.

31 Io mi tengo attaccato alle tue testimonianze; o Eterno, non lasciare che io sia confuso.

32 Io correrò per la via dei tuoi comandamenti, quando m’avrai allargato il cuore.

33 Insegnami, o Eterno, la via dei tuoi statuti ed io la seguirò fino alla fine.

34 Dammi intelletto e osserverò la tua legge; la praticherò con tutto il cuore.

35 Conducimi per il sentiero dei tuoi comandamenti, poiché io mi diletto in esso.

36 Inclina il mio cuore alle tue testimonianze e non alla cupidigia.

37 Distogli gli occhi miei dal contemplare la vanità, e vivificami nelle tue vie.

38 Mantieni al tuo servitore la tua parola, che inculca il tuo timore.

39 Rimuovi da me il vituperio ch’io temo, perché i tuoi giudizi son buoni.

40 Ecco, io bramo i tuoi precetti, vivificami nella tua giustizia.

41 Vengano su me le tue benignità, o Eterno, e la tua salvezza, secondo la tua parola.

42 E avrò di che rispondere a chi mi fa vituperio, perché confido nella tua parola.

43 Non mi toglier del tutto dalla bocca la parola della verità, perché spero nei tuoi giudizi.

44 Ed io osserverò la tua legge del continuo, in sempiterno.

45 E camminerò con libertà, perché ho cercato i tuoi precetti.

46 Parlerò delle tue testimonianze davanti ai re e non sarò svergognato.

47 E mi diletterò nei tuoi comandamenti, i quali io amo.

48 Alzerò le mie mani verso i tuoi comandamenti che amo, e mediterò i tuoi statuti.

49 Ricordati della parola detta al tuo servitore; su di essa m’hai fatto sperare.

50 Questo è il mio conforto nella mia afflizione; che la tua parola mi vivifica.

51 I superbi mi cuopron di scherno, ma io non devìo dalla tua legge.

52 Io mi ricordo de’ tuoi giudizi antichi, o Eterno, e mi consolo.

53 Un’ira ardente mi prende a motivo degli empi, che abbandonano la tua legge.

54 I tuoi statuti sono i miei cantici, nella casa del mio pellegrinaggio.

55 Io mi ricordo la notte del tuo nome, o Eterno, e osservo la tua legge.

56 Questo bene mi è toccato, di osservare i tuoi precetti.

57 L’Eterno è la mia parte; ho promesso d’osservare le tue parole.

58 Io ho cercato il tuo favore con tutto il cuore: abbi pietà di me, secondo la tua parola.

59 Io ho riflettuto alle mie vie e ho rivolto i miei passi verso le tue testimonianze.

60 Mi sono affrettato, e non ho indugiato ad osservare i tuoi comandamenti.

61 I lacci degli empi m’hanno avviluppato, ma io non ho dimenticato la tua legge.

62 A mezzanotte io mi levo per celebrarti a motivo dei tuoi giusti giudizi.

63 Io sono il compagno di tutti quelli che ti temono e di quelli che osservano i tuoi precetti.

64 O Eterno, la terra è piena della tua benignità; insegnami i tuoi statuti.

65 Tu hai fatto del bene al tuo servitore, o Eterno, secondo la tua parola.

66 Dammi buon senno e intelligenza, perché ho creduto nei tuoi comandamenti.

67 Prima che io fossi afflitto, andavo errando; ma ora osservo la tua parola.

68 Tu sei buono e fai del bene; insegnami i tuoi statuti.

69 I superbi hanno ordito menzogne contro a me, ma io osservo i tuoi precetti con tutto il cuore.

70 Il loro cuore è denso come grasso, ma io mi diletto nella tua legge.

71 E’ stato un bene per me l’essere afflitto, ond’io imparassi i tuoi statuti.

72 La legge della tua bocca mi val meglio di migliaia di monete d’oro e d’argento.

73 Le tue mani m’hanno fatto e formato; dammi intelletto e imparerò i tuoi comandamenti.

74 Quelli che ti temono mi vedranno e si rallegreranno, perché ho sperato nella tua parola.

75 Io so, o Eterno, che i tuoi giudizi son giusti, e che nella tua fedeltà m’hai afflitto.

76 Deh, sia la tua benignità il mio conforto, secondo la tua parola detta al tuo servitore.

77 Vengan su me le tue compassioni, ond’io viva; perché la tua legge è il mio diletto.

78 Sian contusi i superbi, perché, mentendo, pervertono la mia causa; ma io medito i tuoi precetti.

79 Rivolgansi a me quelli che ti temono e quelli che conoscono le tue testimonianze.

80 Sia il mio cuore integro nei tuoi statuti ond’io non sia confuso.

81 L’anima mia vien meno bramando la tua salvezza; io spero nella tua parola.

82 Gli occhi miei vengon meno bramando la tua parola, mentre dico: Quando mi consolerai?

83 Poiché io son divenuto come un otre al fumo; ma non dimentico i tuoi statuti.

84 Quanti sono i giorni del tuo servitore? Quando farai giustizia di quelli che mi perseguitano?

85 I superbi mi hanno scavato delle fosse; essi, che non agiscono secondo la tua legge.

86 Tutti i tuoi comandamenti sono fedeltà; costoro mi perseguitano a torto; soccorrimi!

87 Mi hanno fatto quasi sparire dalla terra; ma io non ho abbandonato i tuoi precetti.

88 Vivificami secondo la tua benignità, ed io osserverò la testimonianza della tua bocca.

89 In perpetuo, o Eterno, la tua parola è stabile nei cieli.

90 La tua fedeltà dura d’età in età; tu hai fondato la terra ed essa sussiste.

91 Tutto sussiste anche oggi secondo i tuoi ordini, perché ogni cosa è al tuo servigio.

92 Se la tua legge non fosse stata il mio diletto, sarei già perito nella mia afflizione.

93 Io non dimenticherò mai i tuoi precetti, perché per essi tu mi hai vivificato.

94 Io son tuo, salvami, perché ho cercato i tuoi precetti.

95 Gli empi m’hanno aspettato per farmi perire, ma io considero le tue testimonianze.

96 Io ho veduto che ogni cosa perfetta ha un limite, ma il tuo comandamento ha una estensione infinita.

97 Oh, quanto amo la tua legge! è la mia meditazione di tutto il giorno.

98 I tuoi comandamenti mi rendon più savio dei miei nemici; perché sono sempre meco.

99 Io ho più intelletto di tutti i miei maestri, perché le tue testimonianze son la mia meditazione.

100 Io ho più intelligenza de’ vecchi, perché ho osservato i tuoi precetti.

101 Io ho trattenuto i miei piedi da ogni sentiero malvagio, per osservare la tua parola.

102 Io non mi sono distolto dai tuoi giudizi, perché tu m’hai ammaestrato.

103 Oh come son dolci le tue parole al mio palato! Son più dolci del miele alla mia bocca.

104 Mediante i tuoi precetti io divento intelligente; perciò odio ogni sentiero di falsità.

105 La tua parola è una lampada al mio piè ed una luce sul mio sentiero.

106 Io ho giurato, e lo manterrò, d’osservare i tuoi giusti giudizi.

107 Io sono sommamente afflitto; o Eterno, vivificami secondo la tua parola.

108 Deh, o Eterno, gradisci le offerte volontarie della mia bocca, e insegnami i tuoi giudizi.

109 La vita mia è del continuo in pericolo ma io non dimentico la tua legge.

110 Gli empi mi hanno teso dei lacci, ma io non mi sono sviato dai tuoi precetti.

111 Le tue testimonianze son la mia eredità in perpetuo, perché son la letizia del mio cuore.

112 Io ho inclinato il mio cuore a praticare i tuoi statuti, in perpetuo, sino alla fine.

113 Io odio gli uomini dal cuor doppio, ma amo la tua legge.

114 Tu sei il mio rifugio ed il mio scudo; io spero nella tua parola.

115 Dipartitevi da me, o malvagi, ed io osserverò i comandamenti del mio Dio.

116 Sostienmi secondo la tua parola, ond’io viva, e non rendermi confuso nella mia speranza.

117 Sii il mio sostegno, e sarò salvo, e terrò del continuo i tuoi statuti dinanzi agli occhi.

118 Tu disprezzi tutti quelli che deviano dai tuoi statuti, perché la loro frode è falsità.

119 Tu togli via come schiuma tutti gli empi dalla terra; perciò amo le tue testimonianze.

120 La mia carne rabbrividisce per lo spavento di te, e io temo i tuoi giudizi.

121 Io ho fatto ciò che è diritto e giusto; non abbandonarmi ai miei oppressori.

122 Da’ sicurtà per il bene del tuo servitore, e non lasciare che i superbi m’opprimano.

123 Gli occhi miei vengon meno, bramando la tua salvezza e la parola della tua giustizia.

124 Opera verso il tuo servitore secondo la tua benignità, e insegnami i tuoi statuti.

125 Io sono tuo servitore; dammi intelletto, perché possa conoscere le tue testimonianze.

126 E’ tempo che l’Eterno operi; essi hanno annullato la tua legge.

127 Perciò io amo i tuoi comandamenti più dell’oro, più dell’oro finissimo.

128 Perciò ritengo diritti tutti i tuoi precetti, e odio ogni sentiero di menzogna.

129 Le tue testimonianze sono maravigliose; perciò l’anima mia le osserva.

130 La dichiarazione delle tue parole illumina; dà intelletto ai semplici.

131 Io ho aperto la bocca e ho sospirato perché ho bramato i tuoi comandamenti.

132 Volgiti a me ed abbi pietà di me, com’è giusto che tu faccia a chi ama il tuo nome.

133 Rafferma i miei passi nella tua parola, e non lasciare che alcuna iniquità mi domini.

134 Liberami dall’oppressione degli uomini, ed io osserverò i tuoi precetti.

135 Fa’ risplendere il tuo volto sul tuo servitore, e insegnami i tuoi statuti.

136 Rivi di lacrime mi scendon giù dagli occhi, perché la tua legge non è osservata.

137 Tu sei giusto, o Eterno, e diritti sono i tuoi giudizi.

138 Tu hai prescritto le tue testimonianze con giustizia e con grande fedeltà.

139 Il mio zelo mi consuma perché i miei nemici han dimenticato le tue parole.

140 La tua parola è pura d’ogni scoria; perciò il tuo servitore l’ama.

141 Io son piccolo e sprezzato, ma non dimentico i tuoi precetti.

142 La tua giustizia è una giustizia eterna, e la tua legge è verità.

143 Distretta e tribolazione m’hanno còlto, ma i tuoi comandamenti sono il mio diletto.

144 Le tue testimonianze sono giuste in eterno; dammi intelletto ed io vivrò.

145 Io grido con tutto il cuore; rispondimi, o Eterno! Io osserverò i tuoi statuti.

146 Io t’invoco; salvami, e osserverò le tue testimonianze.

147 Io prevengo l’alba e grido; io spero nella tua parola.

148 Gli occhi miei prevengono lo vigilie della notte, per meditare la tua parola.

149 Ascolta la mia voce secondo la tua benignità; o Eterno, vivificami secondo la tua giustizia.

150 Si accostano a me quelli che van dietro alla scelleratezza; essi son lontani dalla tua legge.

151 Tu sei vicino, o Eterno, e tutti i tuoi comandamenti son verità.

152 Da lungo tempo so dalle tue testimonianze che tu le hai stabilite in eterno.

153 Considera la mia afflizione, e liberami; perché non ho dimenticato la tua legge.

154 Difendi tu la mia causa e riscattami; vivificami secondo la tua parola.

155 La salvezza è lungi dagli empi, perché non cercano i tuoi statuti.

156 Le tue compassioni son grandi, o Eterno; vivificami secondo i tuoi giudizi.

157 I miei persecutori e i miei avversari son molti, ma io non devìo dalle tue testimonianze.

158 Io ho veduto gli sleali e ne ho provato orrore; perché non osservano la tua parola.

159 Vedi come amo i tuoi precetti! O Eterno, vivificami secondo la tua benignità.

160 La somma della tua parola è verità; e tutti i giudizi della tua giustizia durano in eterno.

161 I principi m’hanno perseguitato senza ragione, ma il mio cuore ha timore delle tue parole.

162 Io mi rallegro della tua parola, come uno che trova grandi spoglie.

163 Io odio e abomino la menzogna, ma amo la tua legge.

164 Io ti lodo sette volte al giorno per i giudizi della tua giustizia.

165 Gran pace hanno quelli che amano la tua legge, e non c’è nulla che possa farli cadere.

166 Io ho sperato nella tua salvezza, o Eterno, e ho messo in pratica i tuoi comandamenti.

167 L’anima mia ha osservato le tue testimonianze, ed io le amo grandemente.

168 Io ho osservato i tuoi precetti e le tue testimonianze, perché tutte le mie vie ti stanno dinanzi.

169 Giunga il mio grido dinanzi a te, o Eterno; dammi intelletto secondo la tua parola.

170 Giunga la mia supplicazione in tua presenza; liberami secondo la tua parola.

171 Le mie labbra esprimeranno la tua lode, perché tu m’insegni i tuoi statuti.

172 La mia lingua celebrerà la tua parola, perché tutti i tuoi comandamenti sono giustizia.

173 La tua mano mi aiuti, perché ho scelto i tuoi precetti.

174 Io bramo la tua salvezza, o Eterno, e la tua legge è il mio diletto.

175 L’anima mia viva, ed essa ti loderà; e mi soccorrano i tuoi giudizi.

176 Io vo errando come pecora smarrita; cerca il tuo servitore, perché io non dimentico i tuoi comandamenti.