1 Kai Siono belaisvius vedė Viešpats namo, buvome tarsi sapne.2 Mūsų burnos buvo pilnos juoko, liežuviai­giedojimo. Pagonys kalbėjo: "Jiems Viešpats didelių dalykų padarė".3 Viešpats didelių dalykų mums padarė, todėl mes džiaugiamės.4 Parvesk, Viešpatie, mūsų ištremtuosius kaip upelius pietuose.5 Kurie ašarodami sėja, tie su džiaugsmu pjaus.6 Verkia žmogus, į dirvą berdamas sėklą, bet su džiaugsmu grįžta, nešdamas pėdus.

1 Canto dei pellegrinaggi. Quando l’Eterno fece tornare i reduci di Sion, ci pareva di sognare.2 Allora la nostra bocca fu piena di sorrisi, e la nostra lingua di canti d’allegrezza. Allora fu detto fra le nazioni: L’Eterno ha fatto cose grandi per loro.3 L’Eterno ha fatto cose grandi per noi, e noi siamo nella gioia.4 O Eterno, fa tornare i nostri che sono in cattività, come tornano i rivi nella terra del Mezzodì.5 Quelli che seminano con lagrime, mieteranno con canti di gioia.6 Ben va piangendo colui che porta il seme da spargere, ma tornerà con canti di gioia quando porterà i suoi covoni.