1 Kodėl pagonys siaučia ir tautos tuščias užmačias rezga?

2 Sukyla žemės karaliai, valdovai sąmokslus rengia prieš Viešpatį ir Jo pateptąjį.

3 Jie sako: "Sutraukykime jų pančius, nusimeskime jų virves".

4 Tas, kuris danguje sėdi, juoksis, Viešpats tyčiosis iš jų.

5 Tada Jis rūsčiai prabils ir išgąsdins juos savo įniršiu:

6 "Aš pastačiau savo karalių Sione, savo šventajame kalne".

7 Aš paskelbsiu nutarimą, kurį Viešpats man pasakė: "Tu­mano Sūnus, šiandien Tave pagimdžiau.

8 Prašyk, ir duosiu Tau paveldėti pagonis, pavesiu Tau visus žemės pakraščius,

9 geležine lazda juos tramdysi, kaip molio indus juos daužysi".

10 Taigi dabar, karaliai, būkite išmintingi, pasimokykite, žemės teisėjai.

11 Tarnaukite Viešpačiui su baime, džiaukitės drebėdami.

12 Bučiuokite Sūnų, kad Jis nerūstautų ir nežūtumėte kelyje, Jo rūstybei staiga užsidegus. Palaiminti visi, kurie Juo pasitiki.

1 Perché tumultuano le nazioni, e meditano i popoli cose vane?

2 I re della terra si ritrovano e i principi si consigliano assieme contro l’Eterno e contro il suo Unto, dicendo:

3 Rompiamo i loro legami e gettiamo via da noi le loro funi.

4 Colui che siede ne’ cieli ne riderà; il Signore si befferà di loro.

5 Allora parlerà loro nella sua ira, e nel suo furore li renderà smarriti:

6 Eppure, dirà, io ho stabilito il mio re sopra Sion, monte della mia santità.

7 Io spiegherò il decreto: L’Eterno mi disse: Tu sei il mio figliuolo, oggi io t’ho generato.

8 Chiedimi, io ti darò le nazioni per tua eredità e le estremità della terra per tuo possesso.

9 Tu le fiaccherai con uno scettro di ferro; tu le spezzerai come un vaso di vasellaio.

10 Ora dunque, o re, siate savi; lasciatevi correggere, o giudici della terra.

11 Servite l’Eterno con timore, e gioite con tremore.

12 Rendete omaggio al figlio, che talora l’Eterno non si adiri e voi non periate nella vostra via, perché d’un tratto l’ira sua può divampare. Beati tutti quelli che confidano in lui!