1 Klausykis, Izraelio ganytojau, kuris vedi Juozapą kaip avis! Kuris gyveni tarp cherubų, suspindėk.

2 Pažadink savo jėgą ties Efraimu, Benjaminu ir Manasu, ateik ir išgelbėk mus!

3 Dieve, prikelk mus, apšviesk mus savo veidu, tai būsime išgelbėti.

4 Kareivijų Viešpatie, ar ilgai pyksi, kai Tavo tauta meldžiasi!

5 Tu valgydini ją verksmo duona ir ašaromis gausiai girdai.

6 Tu leidi mūsų kaimynams vaidytis dėl mūsų. Mūsų priešai tyčiojasi iš mūsų.

7 Kareivijų Dieve, prikelk mus, apšviesk mus savo veidu, tai būsime išgelbėti.

8 Tu atnešei vynmedį iš Egipto, išvarei pagonis ir jį čia įsodinai.

9 Tu paruošei jam dirvą, jis įleido šaknis ir išsiplėtė krašte.

10 Jo šešėlis dengė kalnuotąją šalį, jo šakos kaip Dievo kedrai.

11 Jis išleido šakas ligi jūros ir atžalas iki upės.

12 Kodėl jo aptvarus nugriovei, kad praeiviai skintų jo uogas?

13 Girių šernas niokoja jį, laukiniai žvėrys ganosi jame.

14 Kareivijų Dieve, sugrįžk! Pažvelk iš dangaus, pamokyk ir aplankyk šitą vynmedį,

15 kurį pasodino dešinė Tavo, atžalą, kurią Tu dėl savęs sustiprinai.

16 Tie, kurie sudegino jį ugnimi ir nukirto, Tavo veidui sudraudus, težūna!

17 Tegu Tavo ranka būna ant Tavo dešinėje sėdinčio vyro, žmogaus sūnaus, kurį pats užauginai.

18 Mes nebeatsitrauksime nuo Tavęs. Atgaivink mus, ir mes šauksimės Tavo vardo.

19 Kareivijų Viešpatie, atgaivink mus, apšviesk mus savo veidu, tai būsime išgelbėti.

1 Per il Capo de’ musici. Sopra "i gigli della testimonianza". Salmo di Asaf. Porgi orecchio, o Pastore d’Israele, che guidi Giuseppe come un gregge; o tu che siedi sopra i cherubini, fa’ risplender la tua gloria!

2 Dinanzi ad Efraim, a Beniamino ed a Manasse, risveglia la tua potenza, e vieni a salvarci!

3 O Dio, ristabiliscici, fa’ risplendere il tuo volto, e saremo salvati.

4 O Eterno, Dio degli eserciti, fino a quando sarai tu irritato contro la preghiera del tuo popolo?

5 Tu li hai cibati di pan di pianto, e li hai abbeverati di lagrime in larga misura.

6 Tu fai di noi un oggetto di contesa per i nostri vicini, e i nostri nemici ridon di noi fra loro.

7 O Dio degli eserciti, ristabiliscici, fa’ risplendere il tuo volto, e saremo salvati.

8 Tu trasportasti dall’Egitto una vite; cacciasti le nazioni e la piantasti;

9 tu sgombrasti il terreno dinanzi a lei, ed essa mise radici, ed empì la terra.

10 I monti furon coperti della sua ombra, e i suoi tralci furon come cedri di Dio.

11 Stese i suoi rami fino al mare, e i suoi rampolli fino al fiume.

12 Perché hai tu rotto i suoi ripari, sì che tutti i passanti la spogliano?

13 Il cinghiale del bosco la devasta, e le bestie della campagna ne fanno il loro pascolo.

14 O Dio degli eserciti, deh, ritorna; riguarda dal cielo, e vedi, e visita questa vigna;

15 proteggi quel che la tua destra ha piantato, e il rampollo che hai fatto crescer forte per te.

16 Essa è arsa dal fuoco, è recisa; il popolo perisce alla minaccia del tuo volto.

17 Sia la tua mano sull’uomo della tua destra, sul figliuol dell’uomo che hai reso forte per te,

18 e noi non ci ritrarremo da te. Facci rivivere, e noi invocheremo il tuo nome.

19 O Eterno, Iddio degli eserciti, ristabiliscici, fa’ risplendere il tuo volto, e saremo salvati.