1 Šlovinsiu Viešpatį visada; nuolat girsiu Jį savo lūpomis.

2 Viešpačiu didžiuosis mano siela; nuolankieji išgirs tai ir džiaugsis.

3 Aukštinkime Viešpatį ir iškelkime kartu Jo vardą.

4 Ieškojau Viešpaties, Jis išklausė mane ir išgelbėjo mane iš visų mano baimių.

5 Jie žvelgė į Jį ir pralinksmėjo, jų veidai nebuvo sugėdinti.

6 Šis vargšas šaukėsi, ir Viešpats išgirdo, ir išgelbėjo jį iš visų jo bėdų.

7 Viešpaties angelas stovyklauja aplink tuos, kurie Jo bijo, ir išgelbsti juos.

8 Ragaukite ir matykite, kad geras yra Viešpats! Palaimintas žmogus, kuris Juo pasitiki.

9 Bijokite Viešpaties, Jo šventieji, nes nieko nestokoja tie, kurie Jo bijo.

10 Jauni liūtai pritrūksta ir badauja, bet tie, kurie ieško Viešpaties, nestokoja jokio gero.

11 Ateikite, vaikai, ir klausykite manęs: pamokysiu jus Viešpaties baimės.

12 Koks yra žmogus, kuris mėgsta gyventi ir geidžia gerų dienų patirti?

13 Sulaikyk savo liežuvį nuo pikto ir savo lūpas nuo klastingų kalbų.

14 Šalinkis pikto ir daryk gera. Ieškok ir siek taikos.

15 Viešpaties akys žvelgia į teisiuosius ir Jo ausys girdi jų šauksmą.

16 Viešpaties veidas prieš darančius pikta, kad išdildytų jų atsiminimą žemėje.

17 Teisieji šaukiasi Viešpaties, Jis išgirsta ir išgelbsti iš visų jų vargų.

18 Viešpats arti tų, kurių širdys sudužusios, išgelbsti tuos, kurių dvasia nusižeminusi.

19 Daug bėdų patiria teisusis, bet iš visų jį išgelbsti Viešpats.

20 Jis sergsti visus jo kaulus, kad nė vienas iš jų nesulūžtų.

21 Nedorėlį nužudys piktybė, kurie nekenčia teisiojo, pražus.

22 Viešpats išperka savo tarnų sielą, nepražus nė vienas, kuris Juo pasitiki.

1 Di Davide, quando si finse insensato davanti ad Abimelec e, cacciato da lui, se ne andò. Io benedirò l’Eterno in ogni tempo; la sua lode sarà del continuo nella mia bocca.

2 L’anima mia si glorierà nell’Eterno; gli umili l’udranno e si rallegreranno.

3 Magnificate meco l’Eterno, ed esaltiamo il suo nome tutti insieme.

4 Io ho cercato l’Eterno, ed egli m’ha risposto e m’ha liberato da tutti i miei spaventi.

5 Quelli che riguardano a lui sono illuminati, e le loro facce non sono svergognate.

6 Quest’afflitto ha gridato, e l’Eterno l’ha esaudito e l’ha salvato da tutte le sue distrette.

7 L’Angelo dell’Eterno s’accampa intorno a quelli che lo temono, e li libera.

8 Gustate e vedete quanto l’Eterno è buono! Beato l’uomo che confida in lui.

9 Temete l’Eterno, voi suoi santi, poiché nulla manca a quelli che lo temono.

10 I leoncelli soffron penuria e fame, ma quelli che cercano l’Eterno non mancano d’alcun bene.

11 Venite, figliuoli, ascoltatemi; io v’insegnerò il timor dell’Eterno.

12 Qual è l’uomo che prenda piacere nella vita, ed ami lunghezza di giorni per goder del bene?

13 Guarda la tua lingua dal male a le tue labbra dal parlar con frode.

14 Dipartiti dal male e fa’ il bene; cerca la pace, e procacciala.

15 Gli occhi dell’Eterno sono sui giusti e le sue orecchie sono attente al loro grido.

16 La faccia dell’Eterno è contro quelli che fanno il male per sterminare di sulla terra la loro memoria.

17 I giusti gridano e l’Eterno li esaudisce e li libera da tutte le loro distrette.

18 L’Eterno e vicino a quelli che hanno il cuor rotto, e salva quelli che hanno lo spirito contrito.

19 Molte sono le afflizioni del giusto; ma l’Eterno lo libera da tutte.

20 Egli preserva tutte le ossa di lui, non uno ne è rotto.

21 La malvagità farà perire il malvagio, e quelli che odiano il giusto saranno condannati.

22 L’Eterno riscatta l’anima de’ suoi servitori, e nessun di quelli che confidano in lui sarà condannato.