1 Nedorėlio nuodėmė kalba mano širdyje, kad nėra Dievo baimės prieš jo akis.2 Jis pataikauja sau, kai suranda savyje kaltę, kurios reikėtų nekęsti.3 Jo burnos žodžiai­nedorybė ir klasta. Jis liovėsi elgtis išmintingai ir daryti gera.4 Gulėdamas jis mąsto nedorybes, eina negeru keliu, neatsisako pikta.5 Viešpatie, dangų siekia Tavo gailestingumas, Tavo ištikimybė­debesis.6 Tavo teisumas­kaip dideli kalnai, Tavo sprendimai­kaip jūros gelmės. Viešpatie, Tu apsaugai žmogų ir gyvulį!7 Dieve, kokia brangi yra Tavo malonė! Žmonės glaudžiasi Tavo sparnų šešėlyje.8 Jie pasotinami Tavo namų riebalais, Tu duodi jiems gerti iš Tavo malonumų upės.9 Tu turi gyvenimo šaltinį; Tavo šviesoje matome šviesą.10 Tenesibaigia Tavo malonė tiems, kurie pažįsta Tave, ir Tavo teisumas­nuoširdiesiems.11 Teneužkliudo manęs išdidumo koja ir ranka nusidėjėlio tenepastumia manęs!12 Piktadariai krito, buvo parblokšti ir nebeatsikels!

1 Per il Capo de’ musici. Di Davide, servo dell’Eterno.} L’iniquità parla all’empio nell’intimo del suo cuore; non c’è timor di io davanti ai suoi occhi.2 Essa lo lusinga che la sua empietà non sarà scoperta né presa in odio.3 Le parole della sua bocca sono iniquità e frode; egli ha cessato d’esser savio e di fare il bene.4 Egli medita iniquità sopra il suo letto; si tiene nella via che non è buona; non aborre il male.5 O Eterno, la tua benignità va fino al cielo, e la tua fedeltà fino alle nuvole.6 La tua giustizia è come le montagne di Dio, i tuoi giudizi sono un grande abisso. O Eterno, tu conservi uomini e bestie.7 O Dio, com’è preziosa la tua benignità! Perciò i figliuoli degli uomini si rifugiano all’ombra delle tue ali,8 son saziati dell’abbondanza della tua casa, e tu li abbeveri al torrente delle tue delizie.9 Poiché in te è la fonte della vita, e per la tua luce noi vediamo la luce.10 Continua la tua benignità verso di quelli che ti conoscono, e la tua giustizia verso i retti di cuore.11 Non mi venga sopra il piè del superbo, e la mano degli empi non mi metta in fuga.12 Ecco là, gli operatori d’iniquità sono caduti; sono atterrati, e non possono risorgere.