1 Ateikite, giedokime Viešpačiui! Džiaugsmingą triukšmą kelkime savo išgelbėjimo uolai!

2 Ateikime į Jo akivaizdą su padėka, džiaugsmingai giedokime Jam psalmes!

3 Viešpats yra didis Dievas ir didis Karalius, didesnis už visus dievus.

4 Jo rankoje yra žemės gelmės ir Jam priklauso kalnų viršūnės.

5 Jo yra jūra, nes Jis ją sutvėrė, ir sausuma Jo rankų darbas.

6 Ateikite, pulkime žemėn prieš Dievą ir pagarbinkime, atsiklaupkime prieš Viešpatį, kuris sutvėrė mus!

7 Jis yra mūsų Dievas, o mes­Jo ganoma tauta ir Jo rankų globojamos avys! Šiandien, jeigu išgirsite Jo balsą,­

8 "neužkietinkite savo širdžių kaip Meriboje, kaip gundymo dieną dykumoje,

9 kur jūsų tėvai mane gundė ir mėgino, nors mano darbus buvo matę!

10 Keturiasdešimt metų mane liūdino ta karta, ir Aš pasakiau: ‘Ši tauta klysta savo širdyje ir nepažįsta mano kelių’.

11 Užsirūstinęs jiems prisiekiau: ‘Jie neįeis į mano poilsį!’ "

1 Venite, cantiamo con giubilo all’Eterno, mandiamo grida di gioia alla ròcca della nostra salvezza!

2 Presentiamoci a lui con lodi, celebriamolo con salmi!

3 Poiché l’Eterno è un Dio grande, e un gran Re sopra tutti gli dèi.

4 Nelle sue mani stanno le profondità della terra, e le altezze de’ monti son sue.

5 Suo è il mare, perch’egli l’ha fatto, e le sue mani han formato la terra asciutta.

6 Venite, adoriamo e inchiniamoci, inginocchiamoci davanti all’Eterno che ci ha fatti!

7 Poich’egli è il nostro Dio, e noi siamo il popolo ch’egli pasce, e il gregge che la sua mano conduce.

8 Oggi, se udite la sua voce, non indurate il vostro cuore come a Meriba, come nel giorno di Massa nel deserto,

9 quando i vostri padri mi tentarono, mi provarono e videro l’opera mia.

10 Quarant’anni ebbi in disgusto quella generazione, e dissi: E’ un popolo sviato di cuore, e non han conosciuto le mie vie.

11 Perciò giurai nell’ira mia: Non entreranno nel mio riposo!