1 Viešpatie, atsimink Dovydą ir visą jo vargą.

2 Jis priesaiką Viešpačiui davė ir įžadą Jokūbo Galingajam:

3 "Aš neįžengsiu savo pastogėn, lovon negulsiu ilsėtis,

4 akims miegoti neleisiu, vokams užsimerkti,

5 kol nesurasiu Viešpačiui vietos, buveinės Jokūbo Galingajam!"

6 Štai mes išgirdome ją esant Efratoje, suradome Jaaro laukuose.

7 Įeikime į Jo palapines, parpulkime prie Jo kojų pakojo!

8 Viešpatie, pakilk į savo poilsio vietą, Tu ir Tavo stiprybės skrynia.

9 Kunigai tegul apsivelka teisumu, o šventieji tešaukia iš džiaugsmo!

10 Dėl savo tarno Dovydo, nenugręžk savo veido nuo savo pateptojo.

11 Dovydui Viešpats tiesoje yra prisiekęs, neatšaukiamą priesaiką davęs: "Tavo palikuonį pasodinsiu į tavąjį sostą!

12 Jei sūnūs tavieji mano sandoros ir mano pamokymų laikysis, jų palikuonys taip pat per amžius sėdės tavo soste".

13 Viešpats pasirinko Siono kalną, čia Jis panoro gyventi.

14 "Šita yra mano poilsio vieta per amžius. Čia gyvensiu, nes Aš taip panorėjau!

15 Aš jo maistą palaiminsiu, pasotinsiu vargšus duona.

16 Jo kunigus išgelbėjimo rūbu apvilksiu, šventieji šauks iš džiaugsmo.

17 Čia išauginsiu Dovydui ragą, žibintą savo pateptajam paruošiu.

18 Jo visus priešus sugėdinsiu, o ant jo galvos karūna spindės".

1 Canto dei pellegrinaggi. Ricordati, o Eterno, a favor di Davide, di tutte le sue fatiche:

2 com’egli giurò all’Eterno e fece voto al Potente di Giacobbe, dicendo:

3 Certo, non entrerò nella tenda della mia casa, né salirò sul letto ove mi corico,

4 non darò sonno ai miei occhi, né riposo alle mie palpebre,

5 finché abbia trovato un luogo per l’Eterno, una dimora per il Potente di Giacobbe.

6 Ecco abbiamo udito che l’Arca era in Efrata; l’abbiam trovata nei campi di Jaar.

7 Andiamo nella dimora dell’Eterno, adoriamo dinanzi allo sgabello de’ suoi piedi!

8 Lèvati, o Eterno, vieni al luogo del tuo riposo, tu e l’Arca della tua forza.

9 I tuoi sacerdoti siano rivestiti di giustizia, e giubilino i tuoi fedeli.

10 Per amor di Davide tuo servitore, non respingere la faccia del tuo unto.

11 L’Eterno ha fatto a Davide questo giuramento di verità, e non lo revocherà: Io metterò sul tuo trono un frutto delle tue viscere.

12 Se i tuoi figliuoli osserveranno il mio patto e la mia testimonianza che insegnerò loro, anche i loro figliuoli sederanno sul tuo trono in perpetuo.

13 Poiché l’Eterno ha scelto Sion, l’ha desiderata per sua dimora.

14 Questo è il mio luogo di riposo in eterno; qui abiterò, perché l’ho desiderata.

15 Io benedirò largamente i suoi viveri, sazierò di pane i suoi poveri.

16 I suoi sacerdoti li vestirò di salvezza, e i suoi fedeli giubileranno con gran gioia.

17 Quivi farò crescere la potenza di Davide, e quivi terrò accesa una lampada al mio unto.

18 I suoi nemici li vestirò di vergogna, ma su di lui fiorirà la sua corona.