1 Prie Babilono upių sėdėjome ir verkėme, atsimindami Sioną.2 Ten ant gluosnių šakų pakabinome savo arfas.3 Nes mūsų trėmėjai mums liepė giedoti, kurie mus apiplėšė, ragino džiūgauti: "Pagiedokite mums Siono giesmių!"4 Kaip giedosime Viešpaties giesmę svetimoje šalyje?5 Jeigu, Jeruzale, tave užmirščiau, mano dešinė tepamiršta mane!6 Tepridžiūna prie gomurio mano liežuvis, jei tavęs neatsiminčiau, jeigu tu man brangesnė nebūtum už visus džiaugsmus, Jeruzale!7 Viešpatie, atsimink Jeruzalės dieną prieš Edomo žmones. Jie sakė: "Griaukite, griaukite ją iki pamatų!"8 O Babilone, tu naikintojau, laimingas bus, kas tau už mums padarytą skriaudą atmokės!9 Laimingas, kas, pagriebęs kūdikius tavo, į kietą uolą sudaužys!

1 Là presso i fiumi di Babilonia, sedevamo ed anche piangevamo ricordandoci di Sion.2 Ai salici delle sponde avevamo appese le nostre cetre.3 Poiché là quelli che ci avevan menati in cattività ci chiedevano dei canti, quelli che ci predavano, delle canzoni d’allegrezza, dicendo: Cantateci delle canzoni di Sion!4 Come potremmo noi cantare le canzoni dell’Eterno in terra straniera?5 Se io ti dimentico, o Gerusalemme, dimentichi la mia destra le sue funzioni,6 resti la mia lingua attaccata al palato se io non mi ricordo di te, se non metto Gerusalemme al disopra d’ogni mia allegrezza.7 Ricordati, o Eterno, dei figliuoli di Edom, che nel giorno di Gerusalemme dicevano: Spianatela, spianatela, fin dalle fondamenta!8 O figliuola di Babilonia, che devi esser distrutta, beati chi ti darà la retribuzione del male che ci hai fatto!9 Beato chi piglierà i tuoi piccoli bambini e li sbatterà contro la roccia!