1 Džiūgaukite, teisieji, Viešpatyje, doriesiems tinka gyriaus giesmė.

2 Girkite Viešpatį arfomis, giedokite Jam, pritardami dešimčiastygiu psalteriu!

3 Giedokite Jam naują giesmę, grokite meistriškai su džiaugsmo šūksniais.

4 Teisingas yra Viešpaties žodis ir visi Jo darbai atlikti tiesoje.

5 Jis mėgsta teisumą ir teisingumą. Viešpaties gerumo yra pilna žemė.

6 Viešpaties žodžiu sukurti dangūs, Jo burnos kvapu­visa jų kareivija.

7 Tartum į indą Jis jūrų vandenis surinko, į sandėlius uždarė gelmes.

8 Tegul bijo Viešpaties visa žemė, tegul garbina Jį visi pasaulio gyventojai!

9 Jis tarė­ir įvyko; Jis įsakė­ir atsirado.

10 Viešpats paverčia niekais pagonių sumanymą, suardo tautų planus.

11 Viešpaties sumanymas lieka per amžius, Jo širdies mintys per kartų kartas.

12 Palaiminta tauta, kurios Dievas yra Viešpats, tauta, kurią Jis išsirinko savo nuosavybe!

13 Iš dangaus žvelgia Viešpats ir stebi visą žmoniją.

14 Iš savo gyvenamos vietos Jis žiūri į visus žemės gyventojus.

15 Jis kiekvieno širdį sutvėrė ir stebi visus jų darbus.

16 Ne kariuomenės gausumas karalių išgelbsti, karžygys neišsilaisvina didele jėga.

17 Žirgas nepadės ir neišgelbės savo stiprumu.

18 Štai Viešpaties akis stebi tuos, kurie Jo bijo, kurie laukia Jo gailestingumo,

19 kad išgelbėtų nuo mirties jų sielą ir bado metu išlaikytų gyvus.

20 Mūsų siela laukia Viešpaties­Jis mūsų pagalba ir skydas.

21 Juo džiaugsis mūsų širdis, nes Jo šventuoju vardu mes pasitikėjome.

22 Viešpatie, tebūna Tavo gailestingumas mums, nes mes viliamės Tavimi.

1 Giubilate, o giusti, nell’Eterno; la lode s’addice agli uomini retti.

2 Celebrate l’Eterno con la cetra; salmeggiate a lui col saltèro a dieci corde.

3 Cantategli un cantico nuovo, sonate maestrevolmente con giubilo.

4 Poiché la parola dell’Eterno è diritta e tutta l’opera sua è fatta con fedeltà.

5 Egli ama la giustizia e l’equità; la terra è piena della benignità dell’Eterno.

6 I cieli furon fatti dalla parola dell’Eterno, e tutto il loro esercito dal soffio della sua bocca.

7 Egli adunò le acque del mare come in un mucchio; egli ammassò gli abissi in serbatoi.

8 Tutta la terra tema l’Eterno; lo paventino tutti gli abitanti del mondo.

9 Poich’egli parlò, e la cosa fu; egli comandò e la cosa sorse.

10 L’Eterno dissipa il consiglio delle nazioni, egli annulla i disegni dei popoli.

11 Il consiglio dell’Eterno sussiste in perpetuo, i disegni del suo cuore durano d’età in età.

12 Beata la nazione il cui Dio è l’Eterno; beato il popolo ch’egli ha scelto per sua eredità.

13 L’Eterno guarda dal cielo; egli vede tutti i figliuoli degli uomini:

14 dal luogo ove dimora, osserva tutti gli abitanti della terra;

15 egli, che ha formato il cuore di loro tutti, che considera tutte le opere loro.

16 Il re non è salvato per grandezza d’esercito; il prode non scampa per la sua gran forza.

17 Il cavallo è cosa fallace per salvare; esso non può liberare alcuno col suo grande vigore.

18 Ecco, l’occhio dell’Eterno è su quelli che lo temono, su quelli che sperano nella sua benignità,

19 per liberare l’anima loro dalla morte e per conservarli in vita in tempo di fame.

20 L’anima nostra aspetta l’Eterno; egli è il nostro aiuto e il nostro scudo.

21 In lui, certo, si rallegrerà il cuor nostro, perché abbiam confidato nel nome della sua santità.

22 La tua benignità, o Eterno, sia sopra noi, poiché noi abbiamo sperato in te.