1 Kai Siono belaisvius vedė Viešpats namo, buvome tarsi sapne.2 Mūsų burnos buvo pilnos juoko, liežuviaigiedojimo. Pagonys kalbėjo: "Jiems Viešpats didelių dalykų padarė".3 Viešpats didelių dalykų mums padarė, todėl mes džiaugiamės.4 Parvesk, Viešpatie, mūsų ištremtuosius kaip upelius pietuose.5 Kurie ašarodami sėja, tie su džiaugsmu pjaus.6 Verkia žmogus, į dirvą berdamas sėklą, bet su džiaugsmu grįžta, nešdamas pėdus.
1 Matkalaulu. Kun Herra käänsi Siionin kohtalon, niin me olimme kuin unta näkeväiset.3 Niin, Herra on tehnyt suuria meitä kohtaan; siitä me iloitsemme.4 Herra, käännä meidän kohtalomme, niinkuin sadepurot Etelämaassa.5 Jotka kyynelin kylvävät, ne riemuiten leikkaavat.6 He menevät itkien, kun kylvösiemenen vievät; he palajavat riemuiten, kun lyhteensä tuovat.