1 Dieve, Tu užsirūstinęs atstūmei mus ir išsklaidei mus; atsigręžk į mus vėl!2 Sudrebinai ir suskaldei žemę; užtaisyk jos plyšius, nes ji svyruoja.3 Leidai patirti savo tautai sunkių vargų, mus girdei svaiginančiu vynu.4 Tavęs bijantiesiems davei vėliavą, kad iškeltų ją dėl tiesos.5 Kad Tavo mylimieji būtų išgelbėti, padėk savo dešine ir išklausyk mus!6 Dievas kalbėjo savo šventume: "Aš džiūgausiu ir išdalinsiu Sichemą, paskirstysiu Sukotų slėnį.7 Mano yra Gileadas ir Manasas, Efraimas­mano galvos šalmas, Judas­mano skeptras.8 Moabas yra mano praustuvė. Ant Edomo numesiu savo kurpę. Filistija, džiūgauk dėl manęs".9 Kas įves mane į sustiprintą miestą? Kas nuves mane į Edomą?10 Argi ne Tu, Dieve, atstūmei mus? Argi ne Tu, Dieve, neišėjai su mūsų kariuomene?11 Suteik mums pagalbą varge, nes žmonių pagalba yra be vertės.12 Su Dievu mes būsime drąsūs, Jis sumindys mūsų priešus.

2 (H60:4) Sinä saatoit maan järkkymään ja halkeilemaan, korjaa sen repeämät, sillä se horjuu.3 (H60:5) Sinä olet antanut kansasi nähdä kovia päiviä; olet juottanut meitä päihdyttävällä viinillä.4 (H60:6) Mutta sinä olet antanut lipun niille, jotka sinua pelkäävät, että he kokoontuisivat sen turviin, jousta pakoon. Sela.5 (H60:7) Että sinun rakkaasi pelastetuiksi tulisivat, auta oikealla kädelläsi ja vastaa meille.6 (H60:8) Jumala on puhunut pyhäkössänsä! Minä riemuitsen, minä jaan Sikemin ja mittaan Sukkotin laakson.7 (H60:9) Minun on Gilead, minun on Manasse, Efraim on minun pääni suojus, Juuda minun valtikkani.8 (H60:10) Mooab on minun pesuastiani, Edomiin minä viskaan kenkäni; Filistea, nosta minulle riemuhuuto.9 (H60:11) Kuka vie minut varustettuun kaupunkiin? Kuka saattaa minut Edomiin?10 (H60:12) Etkö sinä, Jumala, hyljännyt meitä? Et lähtenyt, Jumala, meidän sotajoukkojemme kanssa!11 (H60:13) Anna meille apu ahdistajaa vastaan, sillä turha on ihmisten apu.12 (H60:14) Jumalan voimalla me teemme väkeviä tekoja; hän tallaa meidän vihollisemme maahan.