1 Galingas Dievas, Viešpats, kalbėjo ir šaukė žemei nuo saulėtekio iki saulėlydžio.2 Iš Siono, grožio tobulumo, suspindėjo Dievas.3 Mūsų Dievas ateis ir netylės: naikinanti ugnis eis pirma Jo, o aplinkui Jį siaus audros.4 Jis šaukia dangų iš aukštybių ir žemę, kad galėtų teisti savo tautą:5 "Surinkite mano šventuosius, padariusius sandorą su manimi per auką".6 Dangus skelbs Jo teisumą, nes pats Dievas yra teisėjas.7 "Klausyk, mano tauta, Aš kalbėsiu! Izraeli, Aš liudysiu prieš tave! Dievas, tavo Dievas, Aš esu!8 Ne dėl aukų barsiu tave­deginamąsias aukas visada man aukojai.9 Man nereikia veršio iš tavo tvarto, nei ožio iš tavo bandos.10 Mano yra visi miškų žvėrys, gyvuliai ant tūkstančio kalvų.11 Pažįstu visus kalnų paukščius, ir laukiniai žvėrys yra mano žinioje.12 Jei alkanas būčiau, nesakyčiau tau, nes mano yra pasaulis ir visa, kas jame.13 Argi Aš valgysiu jaučių mėsą, argi gersiu ožių kraują?14 Aukok Dievui padėką ir ištesėk Aukščiausiajam įžadus.15 Šaukis manęs nelaimės dieną­tai išgelbėsiu tave, o tu šlovinsi mane".16 O nedorėliui Dievas sako: "Kodėl tu mano nuostatus skelbi ir savo burna mano sandorą mini?17 Nes tu nekenti pamokymo ir atmeti mano žodžius.18 Pamatęs vagį, susitari su juo ir su svetimautojais draugauji.19 Tavo burna kalba pikta ir tavo liežuvis sako klastą.20 Tu kalbi prieš savo brolį ir šmeiži savo motinos sūnų.21 Tu tai darei, ir Aš tylėjau. Tu manai, kad Aš esu toks, kaip tu. Aš tave barsiu ir tavo darbus statysiu tau prieš akis.22 Susipraskite, kurie pamiršote Dievą, kad nesudraskyčiau jūsų, ir tada nebus, kas jus išgelbėtų.23 Kas aukoja gyrių, pašlovina mane; o kuris teisingai elgiasi, tam parodysiu Dievo išgelbėjimą".

1 Aasafin virsi. Jumala, Herra Jumala, puhuu ja kutsuu maan auringon noususta hamaan sen laskuun.2 Siionista, jonka kauneus on täydellinen, Jumala ilmestyy kirkkaudessa.3 Meidän Jumalamme tulee eikä vaikene, hänen edellänsä käy kuluttava tuli ja hänen ympärillänsä väkevä myrsky.4 Hän kutsuu taivaat ylhäältä ja maan, tuomitakseen kansansa:6 Ja taivaat julistavat hänen vanhurskauttansa, sillä Jumala on tuomari. Sela.8 En minä sinun teurasuhreistasi sinua nuhtele, ja sinun polttouhrisi ovat aina minun edessäni.9 En minä ota härkiä sinun talostasi enkä kauriita sinun tarhoistasi.10 Sillä minun ovat kaikki metsän eläimet ja tuhansien vuorten karjat.11 Minä tunnen kaikki vuorten linnut, ja kaikki, mikä kedolla liikkuu, on minun edessäni.12 Jos minä isoaisin, en minä sitä sinulle sanoisi; sillä minun on maanpiiri ja kaikki, mitä siinä on.13 Minäkö söisin härkien lihaa tai joisin kauristen verta?14 Uhraa Jumalalle kiitos ja täytä lupauksesi Korkeimmalle.17 Sinä, joka vihaat kuritusta ja heität minun sanani selkäsi taakse!18 Jos sinä näet varkaan, niin sinä mielistyt häneen, ja sinä pidät yhtä avionrikkojain kanssa.19 Sinä päästät suusi puhumaan pahaa, ja sinun kielesi punoo petosta.20 Sinä istut ja puhut veljeäsi vastaan, sinä panettelet äitisi poikaa.21 Näitä sinä teet, ja minäkö olisin vaiti? Luuletko, että minä olen sinun kaltaisesi? Minä nuhtelen sinua ja asetan nämä sinun silmäisi eteen.22 Ymmärtäkää tämä te, jotka Jumalan unhotatte, etten minä raatelisi, eikä olisi pelastajaa.