1 Dieve, išgirsk mano balsą, kai meldžiuosi! Nuo priešų baimės saugok mano gyvybę.2 Paslėpk mane nuo piktadarių sąmokslo, nuo nedorėlių sukilimo.3 Jie galanda savo liežuvį kaip kardą, taiko užnuodytą žodį kaip strėlę,4 kad iš pasalų galėtų šauti į nekaltąjį. Jie šauna netikėtai ir nebijo.5 Jie drąsina save, darydami pikta, slaptai spendžia pinkles, mąstydami: "Kas tai matys?"6 Jie sumano nedorybes, viską gerai apmąstydami, jų vidus ir širdispaslaptinga gilybė.7 Bet Dievas šaus į juos strėle, staiga juos sužeis.8 Juos pražudys jų pačių liežuvis. Visi, kurie matys juos, šalinsis nuo jų.9 Tada visi išsigąs ir skelbs, ką Dievas padarė, nes supras, kad tai Jo darbas.10 Teisusis Viešpačiu džiaugsis ir pasitikės Juo, džiūgaus visi tiesiaširdžiai.
1 Veisuunjohtajalle; Daavidin virsi. (H64:2) Kuule, Jumala, minun ääneni, kun minä valitan, varjele minun elämäni vihollisen pelosta.2 (H64:3) Kätke minut pahain seuralta, väärintekijäin riehuvalta joukolta,3 (H64:4) jotka hiovat kielensä kuin miekan, jännittävät jousensa, nuolinaan karvaat sanat,4 (H64:5) salaa ampuaksensa nuhteettoman. He ampuvat häntä äkisti eivätkä kavahda.7 (H64:8) Mutta Jumala ampuu heidät nuolella, äkisti kohtaavat heitä iskut.8 (H64:9) He joutuvat kompastukseen, heidän oma kielensä langettaa heidät; kaikki, jotka heidät näkevät, nyökyttävät ilkkuen päätään.9 (H64:10) Ja kaikki ihmiset peljästyvät; he julistavat Jumalan töitä ja ottavat vaarin hänen teoistansa.10 (H64:11) Vanhurskas iloitsee Herrassa ja turvaa häneen, ja kaikki oikeamieliset kerskaavat.