1 Dievas pakyla dievų susirinkime, dievams teismą daro:2 "Ar dar ilgai teisite neteisingai ir pataikausite nedorėliams?3 Ginkite vargšus ir našlaičius, beturčių ir paniekintųjų saugokite teises.4 Vargšus ir beturčius iš nedorėlių rankų vaduokite!"5 Jie neišmano ir nesupranta, jie vaikščioja tamsoje, todėl visi žemės pamatai svyruoja.6 Aš tariau: "Jūs esate dievai ir Aukščiausiojo sūnūs.7 Tačiau jūs mirsite kaip žmonės, krisite kaip bet kuris kunigaikštis".8 Pakilk, Dieve, teisk žemę, nes visos tautos Tau priklauso!

1 Aasafin virsi. Jumala seisoo jumalien kokouksessa, hän on tuomari jumalien keskellä:4 Vapauttakaa vaivainen ja köyhä, pelastakaa hänet jumalattomain käsistä.5 Ei ole heillä älyä, ei ymmärrystä, he vaeltavat pimeydessä: kaikki maan perustukset horjuvat.6 Minä sanon: Te olette jumalia ja kaikki tyynni Korkeimman poikia;8 Nouse, Jumala, tuomitse maa, sillä sinä perit kaikki pakanakansat.